Tikroji realybė čia susitelkusi būtent žodinėje materijoje – ji čia svari, slūgsanti kaip vanduo, tu čia jos ieškai ir būtinai randi – tai raidėmis, tai žodžiais, tai knygose, tai lentose, tai lūpose.
Spektaklis išreiškia viltį grąžinti teatrui prasmingą tekstą, paslaptį ir leisti patikėti, kad jame vis dar gali įvykti magijos seansas pašvęstųjų saujelei, kuriai norisi iš arti pamatyti sielos atsivėrimą.