Šokio ir lėlių spektaklyje „Pasirinkimas“ kūniško ir to, kas neapčiuopiama (dvasinio), susijungimas ir virtimas vienas kitu kuria paslaptingą, mįslingą grožį, lemiantį šio meno kūrinio paveikumą.
Ritos Mačiliūnaitės muzika lėles užpildė gyvybe ne mažiau nei jas valdę žmonės. <…> „Pasirinkime“ lengva pajusti, kaip puikiai kiekviena(s) spektaklio kūrėja(s) papildo bendrą paveikslą.
Spektaklis „Pasirinkimas“ klajoja tarp atsitiktinės kūno dalių choreografijos ir jų surinkimo į žmogaus prisiminimą: kūnai čia matomi ir kaip anatominiai ląstelių dariniai, ir kaip istorijos.
