Mums buvo nelemta turėti nei Giorgio Strehlerio, nei Jeano-Pierre’o Ponnelle’io, tad pasidžiaukime, kad teatro istorijos metraštyje bus įrašytas Zeffirelli, bent su priešmirtiniu projektu.
Erdvinis-tūrinis F. Zeffirelli scenovaizdis įgilina sceną, suteikia išorinį realistiškumo, įtikimumo įspūdį, bet nepaveikia siužeto, tad spektaklį telieka skaityti tik kaip linijinį-tiesinį pasakojimą.
