Sąmoningas įvaizdžio konstravimas ir aktorių gebėjimas išlaikyti savastį, prisiimant skirtingus vaidmenis, tampa linija, kuri susieja pjesės scenas, neplėtojančias nuoseklaus siužeto.
Crimpo „Pasikėsinimuose į jos gyvybę“ atskleidžiama, kaip pasitenkinimo kultūra ir materialia gausa besimėgaujančios klasės mato varguolius ir marginalus.
Šokiruoti ar išplėšti žiūrovus iš gyvenimo tėkmės bus sunki užduotis. Bet dėl aktorių charizmos ir pastangų vis dėlto įgyvendinama.
