Aktorius ir režisierius savo lėtapėdiškumą sugeba „paduoti“ kaip retą privilegiją. Pasirinktą detalę jis išdidina po savuoju mikroskopu, įsuka, sutvarko ją ritmiškai neskubriai – palieka vietos pelnytai aurai.
Fortepijonas su vandeniu ir barža su šunimi. Donelaitis ir trys karo veteranai. Du spektakliai per pilnatį ir mūsų teatro scenos žvaigždės savo pilnatvėje.
Sėkmingiausios spektaklyje atrodo Donelaičio ir jo žmoną Oną-Anną vaidinančios Sigitos Mikalauskaitės scenos, nes ten etiudinį monologiškumą griauna bendravimas, atsiranda tikrų, nepreparuotų spalvų ir bruožų.
Aktoriaus Kristijoną įdomu stebėti it kokią planetą. Jis ūkiškas ir lyriškas tuo pat metu. Brandus, rūpestingas vyras ir žaidžiantis vaikas – su savo vaizduotės paslaptimis.
