Nepasakysi, kad Bareikis „tinginiauja”. Priešingai – jis kaip reikiant pasistengia, kad neskaičius romano arba nemačius jo ekranizacijos „Kovos klube” būtų neįmanoma nieko suprasti. Gal ir gerai daro: nėra čia ko vaikščioti į teatrą nepasiruošus.
Viskas greitai nustoja stebinti, jaudinti ar juokinti, trumpų epizodų gausa netrukus ima varginti. Ar ne dėl to, kad Vidas Bareikis neatsirinko, kas jam svarbiausia, nelabai nutolo nuo romano ir perkėlė į sceną beveik viską?
