Masinę tautiečių emigraciją į užsienį ir šiaudines atostogų parvažiavusiųjų pagyras (gyvenimo pagirios daugeliui bus vėliau…) „Antoškos kartoškos“ apibendrina visai neprastai.
Apskritai, sakyčiau, komizmas ir realijų šaržas egzistuoja tik literatūriškai, pjesės tekste, tačiau perkeliant jį į sceną režisierės rankose turėti koziriai ėmė ir kažkur pasimetė.
„Antoškos kartoškose” gausias kasdienio gyvenimo situacijas paversdama subtiliomis teatrinėmis išraiškomis, Ramunė Kudzmanaitė sudėliojo socialinio gyvenimo apybraižą,
