Personažai tvarką bando sukurti iš chaoso, monologams negaili aistros, bet ilgi monologai, skambantys aukštais tonais ir nuolat pakeltu balsu gerokai glumina ir stabdo vidinį vyksmą.
Tai turbūt didžiausia spektaklio problema: „Meilėje“ nėra atsvaros blogiui ir šlykštybei. Tai lemia ne tik nemalonų pojūtį žiūrint (neabejoju, kad ne visi jaučiasi blogai), bet ir neįdomų siužetą.
Nors meno istorikės išsilavinimą turinčios režisierės Dudos-Gracz spektaklyje yra vizualiai įspūdingų scenų, vientisam stilistiniam įspūdžiui išgauti trukdo tikslumo stokojanti aktorių vaidyba.
