Šokėjai scenoje įgalina dinamiškai judėti mintis, kurios išsakytos statiška teksto forma „surakintų“ klausančiojo smegenis, reikalaudamos per kelias minutes įžvelgti sąsajas, kurioms atrasti pats choreografas turėjo keletą metų.
Vyčio Jankausko „Nematomas šokis“ yra ne šokis, o mąstymo procesas. <...> Tai yra kvietimas suvokti kito kūną, tam tikra prasme – svetimo kūno meditavimas.
