Žemaitės užrašytas turinys kalba ne apie XIX a., o apie visų amžių visuomenes, tik jo samprata vis dar priklauso lietuvių kalbos mokytojams.
Tuminaitė nekeičia Žemaitės apsakymo išeities taško – per vedybas Katrę kaip paveldimo turto dalį vienas vyras perleidžia kitam.
Grįžta šiaudai, šakės, suodžiai, nėriniai, berželis. Justi ir šioks toks šiandienos dvelksmas – šiukšlių maišai, betoninės armatūros, Jono tėvo treningas.
