Kam toks „pjesės skaitymas“ yra naudingas? Patikrinti aktorių atminčiai? Žiūrovų dėmesiui? Juk pjesę, kaip literatūros kūrinį, vienumoje skaityti kur kas įdomiau.
Estetikos ir etikos sankirtos itin opios, nors, reikia atsidusti, spektaklio svarstyklės taip nieko ir nenusvers.
Lietuvoje dar nestatyta Thomo Manno pjesė „Fjorenca“ pilna pagundų, prieštaravimų ir klystkelių, kaip ir jos kelias Kaune.
