Kai mūsų scenoje atsiranda po pasaulį keliaujanti pjesė, norisi apie ją kuo daugiau sužinoti. Ir apie pagal ją sukurtus spektaklius. Apie juos daugiausia pasako fotografijos. Atsivertus ne vieno Amerikos, Anglijos, Kanados teatrų internetinius puslapius puikuojasi gražutė ožka – tai visu ūgiu, tai gundančio snukučio portretas, tai ji šeimyninės nuotraukos centre, tai brangiuose rėmeliuose, tai gyva.
Šeimos galva – penkiasdešimtmetį švenčiantis, plačiai pripažintas ir gerbiamas architektas Martinas Grėjus, pasaulio miesto kūrėjas, prieš pusmetį įklimpęs į zoofilijos liūną, pradėjęs reguliariai susitikinėti (su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis) su užmiestyje laikoma tikrų tikriausia ožka…
