Dramaturgo paminėta „personažų valia“ patį autorių vedžioja už skverno: dramos herojų elgesys dažnai atrodo visiškai neadekvatus situacijai, jų santykiai arba visiškai banalūs, arba nepagrįsti.
„Vieno tėvo vaikais“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre prasidėjo nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė“
Nacionalinis dramos teatras, 1989-1990 m. pradėjęs rezistencijos ir tautos kančių temą dviem Jono Vaitkaus spektakliais – kameriniu „Pabudimu“ ir ritualine „Vėlinių“ misterija, šiandien vėl bando į ją kabintis.
Vien nuo minties, kad vienoje scenoje pamatysi legendinius Regimantą Adomaitį, Vaivą Mainelytę ir beveik kasdien Muzikos ir teatro akademijoje sutinkamą trečiakursį Paulių Ignatavičių, apsąla širdis.
„Vieno tėvo vaikai”: čia nėra noro ką nors režisūriškai išryškinti ir į ką nors atkreipti dėmesį. Čia viskas tampa vienodai svarbu.
Kelių kartų aktorių subuvimas scenoje taip pat prikelia vaiduoklius. Ir tai yra mažų mažiausia yra drąsu.
