Spektaklyje „Bučiuoju, Oskaras” yra „cezario grupės” stiliaus ženklų. Tačiau visa tai tampa išoriniais atributais arba supaprastintomis anksčiau atrastos teatro kalbos citatomis.
Cezaris Graužinis šachuoja „Domino” teatrą, reikalaudamas apsispręsti, kurlink šiam sukti. Tarpinė būsena gali būti nepatogi išmokytam nemąstyti žiūrovui: tikėjęsis bukos komedijos, po „Oskaro” jis gali supykti. Arba – nustebti.