Charles´o Gounod „Faustą” Slovakijos nacionaliniame teatre pastatė režisierius Gintaras Varnas, scenografė Jūratė Paulėkaitė, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius, choreografė iš Latvijos Elita Bukovska bei šviesų dailininkas iš Didžiosios Britanijos Kevinas Wyn-Jonesas.

Režisierius, taip pat esantis ir diplomuotas psichoanalitikas, iš situacijų komedijos sugebėjo spektaklį paversti kone žmogaus vienatvės ir egocentrizmo padarinių peizažu.

Kovo 20, 21 d. įvyko LNOBT premjera – Jono Tamulionio opera vaikams „Bruknelė” pagal Martyno Vainilaičio mitologizuotą pasaką. Režisieriaus Gyčio Padegimo meninė rega, matyt, nėra labai nutolusi nuo vaikiško požiūrio.

Šio spektaklio vertė – vaidmenų gyvybė, gimstanti iš personažų charakterių dvilypumo, judesio organikos ir gebėjimo neforsuoti giedant aukščiausią emocinės įtampos natą.

Jau seniai tvyrojo nuojauta, kad su naująja medžiaga Agniui Jankevičiui turi pasisekti. Pavelo Sanajevo bestseleris „Palaidokite mane už grindjuostės” yra tas kūrinys, kurio link režisierius ėjo ne vienus metus.

Nepraėjus keliems mėnesiams po romano „Rugiuose prie bedugnės” autoriaus mirties, duoklę jo Holdenui atiduoda šiandienos Martynas „Atviro rato” spektaklyje „Sudie, idiotai”.

Prieš „Prakeiktos meilės” premjerą Agnius Jankevičius teigė, jog statant spektaklį jį domino „laiko ženklai ir gyvenimiška patirtis”. Bet ir laikas, ir patirtis šiame spektaklyje atrodo kaip simuliakrai. Kaip toji legendinė Vicino, Morgunovo ir Nikulino trijulė, pasirodžiusi ekrane.

Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus vaidmuo šiandienos Lietuvos teatro gyvenime savotiškai primena istoriją apie bjaurųjį ančiuką. „Prakeikta meilė” – taip pat tarsi iš dangaus nukritęs meninis įvykis Rusų dramos teatre. Netikėtas, tačiau ilgai lauktas.