Harmonijos nebėra. Nebėra jokių pagrindinių taškų, kurie visa tai sujungtų, nebėra jokio „kodėl”. Tokios mintys kyla po jaunos režisierės Olgos Generalovos spektaklio nespektaklio „Publika”.
Sankt Peterburge parodytas Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Idiotas” susilaukė kritikų dėmesio. Patiekiame vieną pirmųjų atsiliepimų.
Mes žiūrime į realius personažus, iš praeities sugrąžintus į dabartį, tačiau matome ne tik juos, bet ir save juose. Tai nėra realybės šou, kai mums ant padėklų įnešami tokie aktoriai kaip Juozas Budraitis ar Virginija Kelmelytė.
Vilniaus valstybinis mažasis teatras naująjį sezoną pradeda Tracy Lettso juodąja komedija „Vestonai”. Jaunas režisierius Vilius Malinauskas kviečia žiūrovus į Vestonų šeimos laivą, skęstantį neapykantos jūroje.
Maskvos J. Vachtangovo teatre įvyko Rimo Tumino statytos Antono Čechovo pjesės „Dėdė Vania” premjera. Spektaklio recenzijos pasirodė bene visuose Maskvos laikraščiuose. Siūlome skaitytojams keletą jų.
Viskas taip suderinta, jog nejučia pagalvoji, kad tai – Holivudo techninėmis galimybėmis sukurtas stebuklas, bet ne spektaklis, pastatytas sovietmečio statybos kultūros namuose, kuriuose dirba muzikinis teatras, likęs su prasčiausia šalyje scenos įranga…
Sėkmingas Jono Jurašo sugrįžimas į dramos teatrą skelbia rimtą naujojo lietuvių teatro sezono pradžią. Tai didelis iššūkis visiems teatrams.
Bendromis spektaklio autorių, kūrėjų ir atlikėjų pastangomis „Veronika” tapo dinamišku, plastišku sceniniu kūriniu, pakylėtu iki egzistencinio, metaforinio-filosofinio lygmens. Jis unikalus idėjų brandumu, gilus ir doras.
Dramos kūrinys gali būti iš kur nori ir iš kada nori, bet problemos privalo spręstis tik mūsų laike ir tik mūsų žmogaus širdyje bei galvoje.
