2008 metais vyks Lietuvai patikėtas surengti vienas reikšmingiausių muzikos festivalių – „Pasaulio muzikos dienos“. Šis daugiau nei 50 kraštų vienijančios organizacijos ISCM (International Society for Contemporary Music – Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos) renginys lyginamas su olimpinėmis žaidynėmis, dėl teisės jį rengti varžosi daugelis šalių. Lietuvai prieš porą metų pavyko iškovoti šią garbingą teisę, finaliniame balsavime „įveikus“ Graikiją. „Pasaulio muzikos dienos 2008“ – tai pirmasis tokio masto šiuolaikinės muzikos renginys ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse bei apskritai pirmasis toks festivalis šiame Europos regione.
Likus beveik pusmečiui iki festivalio jau paskelbta programa. Daugybė jo renginių vyks Vilniuje šių metų spalio 24 – lapkričio 8 dienomis. Festivalio tema InBetween (buvimas tarp įvairių reiškinių, jų sąveikoje) deklaruoja atvirumą įvairiems požiūriams ir idėjoms: festivalyje pristatoma kūryba, peržengianti žanrų, tradicijų, meno formų ar jo vartojimo įpročių ribas, o programa, siekiant renginių kultūrinės ir socialinės įvairovės, yra kelių lygmenų.
Didieji festivalio akcentai – tai muzikinio teatro projektai, išsiskiriantys aukščiausio lygio kūrybinėmis pajėgomis ir daugiafunkcine realizacija. Pirmą kartą Lietuvoje statoma nauja šiuolaikinė užsienio autoriaus opera, Peterio Eötvöso „Meilė ir kiti demonai“ pagal Gabrielio Garcia Marquezo novelę. Tai prestižinio Glyndebourne‘o operos festivalio (Jungtinė Karalystė) ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro koprodukcija (lapkričio 7, 8 d.). O teatras Vidy Lausanne (Šveicarija) parodys geriausią savo paskutinio dešimtmečio projektą – kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso muzikinį teatro spektaklį „Eraritjaritjaka“ (spalio 28, 29 d.).
Peteris Eötvösas iki „Meilės ir kitų demonų“ jau sukūrė keletą teatrinių opusų, grįstų dramomis – operas „Trys seserys“ (1997) pagal Antoną Čechovą, „Balkonas“ (2002) pagal Jeaną Genet, „Angelai Amerikoje“ (2004) pagal Tony Kushnerio pjesę. Šią operą kompozitorius kūrė trejus metus: „Man reikėjo palyginti daug laiko įsisavinti Márquezo istoriją: aš aplankiau Ispaniją, klausiausi ispanų muzikos, tyrinėjau katalikybę ir kalbėjausi su vyskupu, kad suprasčiau religinguosius operos veikėjus“.
Heinerio Goebbelso „Hashirigaki“ (2000) matėme tarptrautinio teatrų festuvaklio „Sirenos“ 2006 m. metu. „Eraritjaritjaka – frazių muziejus“ buvo sukurta 2004 m. Lozanos Vidy teatre. Keista hipnotizuojanti sintezė iš aktoriaus André Wilmso balso ir jo buvimo scenoje, Mondriaan Quartett grojamo Šostakovičiaus, Eliaso Canetti tekstų ir finalinės spektaklio laiko jungties su realiu, kuomet viskas tiesiogiai filmuojama – o gal buvo preciziškai filmuota iš anksto?
Menų sąveikos ir netradicinių erdvių gerbėjus turėtų sudominti festivalio „tranzitinės“ programos: visų pirma, tai specialus Vėlinių arba „muzikos miestui“ projektas – grandiozinio Onutės Narbutaitės kūrinio „Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai“, vienu metu skirtingose Vilniaus sakralinėse erdvėse atliekamo 7 chorų, premjera (lapkričio 1, 2 d.). Taip pat numatyta originali šiuolaikinės muzikos „užstalės“ programa „Procession“ – daugiau nei 5 valandas truksiančios klausymosi puotos dalyviai vėlyvą šeštadienio vakarą iki išnaktų galės klausytis ISCM komisijos specialiai atrinktų dešimčių šalių kūrinių bei čia pat vaišintis kulinarinio paveldo gėrybėmis (spalio 25 d.). Tranzito arba žinios perdavimo, bendravimo idėją atspindės ir XX a. klasikos šedevro – Luciano Berio kūrinio „Laborintus II“ – atlikimas (lapkričio 4 d.).Tai projektas, įtraukiantis ir džiazo improvizacijas, ir 7-ojo dešimtmečio italų kino filmų muziką, „grojamą“ DJ Florentintino.
Festivalio, Menų faktūros inf.
