Mindaugas Klusas
Gegužės 20 ir 21 dieną Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre bus rodoma vokiečių dramaturgo Peterio Hackso (1928-2003) dviejų dalių komedija „Amfitrionas". Jos režisierius Artūras Areima sakė kuriantis odę meilužiui.
Ne savo, žinoma. „Jau kuris laikas ieškojau geros komedijos. Teatras, kurtas iki šiol, man dabar atrodo pernelyg rimtas, griežtas ir santūrus. P.Hackso pjesė - fantasmagoriška, su pasakos elementais - nustebino žaisme ir energija„, - LŽ sakė A.Areima. Pasak jo, meilužis neleidžia apkiausti, jis poros santykiams suteikia judrumo, įpučia aistros. „Šeimoje mes sustingstame. Turėtume būti gyvybingesni, įdomesni. Kad žmonai nereikėtų laukti dievo, kol šis nusileis, nešinas dievišku seksu. Ir vyras gali jo suteikti“, - tokiomis ir panašiomis pjesės prasmėmis žarstėsi režisierius.
Du „teleberniukai"
Mikėnų karalius Elektrionas, kurio bandas pagrobė ir aštuonis sūnus užmušė telebojai, paskelbė atiduosiąs savo dukters Alkmenės ranką tam, kuris atkeršys už jų mirtį. Didvyris Amfitrionas atgavo bandas, bet per vestuvių puotą susikivirčijęs užmušė Elektrioną ir turėjo su žmona Alkmene bėgti iš Mikėnų. Ši bėgo su vyru tik gavusi pažadą, kad šis atkeršys už jos brolių nužudymą. Apsistojęs Tėbuose, Amfitrionas išvyko su kariuomene prieš telebojus. Tuo metu Jupiteris, pavergtas Alkmenės grožio, atskubėjo pas ją, įgavęs Amfitriono išvaizdą. Spektaklio scenoje Amfitrionas (Tadas Grynas) ir Jupiteris (Tomas Rinkūnas), aprengti plastikinėmis „transformerių„ liemenėmis, sukryžiuoja ginklus dėl Alkmenės (Agnė Šataitė). Kaip tikri „telebojai“, televizijos berniukai. „Kas tai? Nejau praradote kraujo geismą. Vaizdai man rodos iškreipti", - prislėgtu balsu ištaria Amfitrionas. Šia scena buvo pristatytas vaidinimas. Spektaklyje dar veikia Amfitriono filosofijos mokytojas Sosijas (Martynas Nedzinskas), vienišas Olimpo poetas, netalentingas režisierius Merkurijus (Paulius Ignatavičius). Indrė Patkauskaitė įkūnija Naktį, o Tomas Kliukas ir Tomas Stirna - vergus.
Prie Antikos šaltinių
Sąstingis, pasak režisieriaus, egzistuoja ir gyvenime, visuomenėje, teatre. Šiam ypač stinga žaismingumo ir netikėtumų, o vokiečių autoriaus pjesė kaip tik paranki žanrų riboms laužyti, ji gali sukelti aistringos painiavos. Į teatrą, A.Areimos manymu, žiūrovas dabar ateina su išankstine nuomone, atėmęs iš savęs laisvę patirti nuostabą. „P.Hackso pjesė - apie vaizduotę, laisvę jausti ir mąstyti„, - sakė buvęs režisieriaus Rimo Tumino auklėtinis. Komediją jis pasirinko, nes spėjo visus apgauti, privertė manyti, kad esąs nepataisomas tragikas. Šį sezoną A.Areima stato antrą pjesę, maitinamą Antikos šaltinių. Rudenį per Lietuvą keliavo spektaklio „Prakeiktieji“ premjera. Eugene´o O´Neillo draminis epas „Gedulas tinka Elektrai„ rėmėsi Aischilo trilogija „Orestėja“. P.Hackso kūrinys paremtas to paties pavadinimo Sofoklio tragedija, neišlikusia, tačiau minima istoriniuose šaltiniuose. „Manau, visa literatūra ir apskritai menas yra maitinamas Antikos. Tai - atskaitos taškas„, - sakė režisierius. Antikos laikų pasakojimą savo dramose yra interpretavęs ir Plautas, ir Moliere´as, ir Heinrichas von Kleistas. „Tačiau vokiečių dramaturgo P.Hackso „Amfitrionas“, parašytas 1968 metais, kur kas aštresnis, konkretesnis, šiek tiek chuliganiškas ir net, sakyčiau, brechtiškas", - pridūrė jis. Nieko nuostabaus, dramaturgai buvo artimi bičiuliai. Juodu susipažino Miunchene 1947 metais, į kurį po karo teko persikelti Breslau (dabar Vroclavas), Žemutinėje Silezijoje gimusiam ir gyvenusiam P.Hacksui. Miunchene jis susitiko ir su Thomu Mannu. Užkietėjęs komunistas 1955 metais drauge su Bertoldu Brechtu persikėlė gyventi į Rytų Berlyną.
