Savo diplominius spektaklius režisieriaus Rimo Tumino studentai sujungė į vientisą ir intriguojantį įvykį – festivalį „Tylos!“ Festivalį sudaro dešimt spektaklių – dešimt galimybių susipažinti ir toliau domėtis tais aktoriais ir režisieriais, kurie įsiminė debiutuodami.
„Tylos!“ turi visus festivalio atributus: ne tik programą ir norą, kad kas ateitų, bet ir reklamą su įdomiu tinklalapiu, turiningais lankstinukais, didžiuliu skydu Mažajame teatre. Vadinasi, jie turi rėmėjus ir erdvę jais pasidžiaugti.
Turi festivalis ir klubą, kuriuo tapo kavinė „Balti drambliai“. Dar pusę savaitės galima ne tik žiūrėti spektaklius, bet ir pratęsti buvimą su tais spektakliais ir jų autoriais.
Nori kurti ir klysti
Galbūt tai programiška: festivalį pradėjo Artūro Areimos režisuotas spektaklis „Kelias“ pagal šiuolaikinio britų dramaturgo Jimo Cartwrighto pjesę. Jo herojai – šiandienos gyvenimo dugno žmonės. Netekę darbo, bendravimo šilumos, nustumti į visišką pakraštį.
Vienas personažų – Džeris (jį vaidino Tadas Gryn) iš dar romantiško septintojo dešimtmečio. Šiandien jis mūvi suplyšusias kojines ir prisimena anų dienų šokius ir paneles. Tad jis paklausia: „Kas sugadino šitą pasaulį?“
„Kelyje“ nėra jokios istorijos. Režisierius drąsiai kuria portretų panoramą – tų, kurie gyvena sugadintame pasaulyje. Pavyzdžiui, jaunutė narkomanė prostitutė Dora, kurią Irina Lavrinovič suvaidino švelniai, droviai, tarsi atsiprašinėdama, kad ji visiškai nesirengia išlipti iš tos duobės.
Viename interviu A.Areima teigė, kad „norisi kurti ir klysti. Norisi specialiai sukurti neįdomų, bet žiūrimą spektaklį, kuriame žiūrovas šiek tiek pasiklystų, bet ir atrastų save“.
Jausmai dažnai juokingi
Visai gali būti, kad jie – tie, kurie paprašė „Tylos!“ – atverčia naują Lietuvos teatro puslapį. Jie ateina į sugadintą pasaulį, bet tai, kad jie nebijo klysti, yra jų stiprybė ir privilegija.
Režisierė Gabrielė Tuminaitė su bendrakursėmis verksmingą, neišsipildžiusios meilės sklidiną Prospero Merimee „Atsitiktinumą“ pavertė komedija. Joje apstu improvizacijų, kreipimosi į šiandienos vyrus. Apstu juokingų scenų, pasitaiko ir manieringų ar vulgarių, ar tiesiog prastai sužaistų. Bet yra gyvybė ir noras kurti. Dar reikėtų režisūrinės švaros, kad kiekvienas nežaistų kaip nori, kad tik juokingiau.
 |
| Dabartinis „Aš“ - Tomas Stirna „Batraištyje...“. Nuotraukos iš www.tylos.lt |
Režisierius Kirilas Glušajevas pasirinko šiuolaikinio rusų dramaturgo Aleksejaus Slapovskio pjesę „Batraištis, arba Mylėjau, myliu, mylėsiu...“ Šiandienis „aš“ atkuria savo pirmosios meilės istoriją.
Kurse – išraiškingi artistai. Tuo įsitikini kas vakarą. „Batraištyje“ – taip pat. Jų sąmojingumas pereina į personažų išvaizdą, bendravimą.
Bet ar šis kursas gerbia pauzę, tylą?
Ar nors kada išbandė tai, ką jų teatro istorijos dėstytoja Ramunė Marcinkevičiūtė pavadino „erdve už žodžių“?
Teatrai turėtų susirungti
Režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus „Grybų karas“ tvirtai įėjo į Mažojo teatro repertuarą. Jis su savo kurso draugais ir kompozitoriumi Andriumi Kulikausku sužaidė ir sudainavo šią Justino Marcinkevičiaus poemą vaikams. Dabar kiti šalies teatrai, stokojantys išradingų spektaklių vaikams, galėtų net ir susirungti dėl P.Ignatavičiaus – arba melstis, kad jis ir toliau norėtų kurti vaikams.
Jeigu jis sugalvojo grybus charakterizuoti vien skrybėlėtomis galvomis, paslėpus aktorius už širmos, gal jo fantazija kupina ir kitokių stebuklų?
Dar pusę savaitės R.Tumino kursas vaidins festivalyje „Tylos!“. O rudenį dalis diplominių spektaklių papildys Mažojo teatro repertuarą kaip speciali jaunųjų programa.
Neatsitiktiniai jauni scenos žmonės
* Režisieriaus R.Tumino vadovaujamas aktorių ir režisierių kursas šiemet baigia Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Jie organizavo festivalį „Tylos!“, nes, jų nuomone, „Lietuvoje trūksta vienijančio kultūrinio įvykio kasmet debiutuojantiems teatro menininkams“.
* Debiutų festivalis „Tylos!“, vykstantis nuo birželio 25 d. iki liepos 3 d. Vilniaus mažajame teatre, pristato jauniausią scenos menininkų kartą: aktorius, režisierius, scenografus, kompozitorius.
* Festivalio programoje – 10 premjerinių spektaklių, 30 dar nežinomų, bet, anot programos, talentingų ir ambicingų jaunųjų teatro kūrėjų.
* Kavinė „Balti drambliai“ tapo festivalio klubu, kuriame po spektaklių vyksta naktinė programa. Joje groja „tik jauni žmonės. Neatsitiktiniai. Tie, kurie turi ką nors bendra su festivaliu. Draugai ir dalyviai“.
