Vaida Milkova
Keistuolis, chiromantas, pranašas - taip vadintas garsus tarpukario rašytojas, literatūros kritikas, diplomatas Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876-1944). Pakeliui į sceną - dramos žanre neįsitenkantis spektaklis apie jį.
Turtingas dvasių triukų
Kauno valstybiniame dramos teatre - paskutinės JAH repeticijos. Joms vadovauja režisierius Gytis Padegimas. Būrys teatro aktorių, virtusių tarpukario laikų intelektualais, susirenka scenai "Konrado kavinėje". Kompozitorius Giedrius Kuprevičius, spektakliui sukūręs muziką, groja fortepijonu - atlieka garsios ir muzikalios Hofmeklerių šeimos atstovo pianisto Leibos Hofmeklerio vaidmenį.
Uždainavusios "Konrado kavinės" dainininkės (aktorė Neringa Nekrašiūtė) negirdėti: neveikia mikrofonas. "Teatras yra pilnas paslapčių, kurių neįmanoma nei paaiškinti, nei suprasti", - savo personažo Balio Sruogos žodžiais netikėtai prabyla teatrui vadovaujantis aktorius Egidijus Stancikas.
"Tos netikėtai kylančios problemos - čia jau dvasių triukai, kurių spektaklyje yra labai daug. Nieko, per kančias - į žvaigždes. Pamatysite, po techninių trikdžių žmogiškasis faktorius suveiks gražiausiai", - drąsindamas jauną aktorę į susirinkusius žurnalistus kreipiasi G.Padegimas.
Scena kartojama, ir šįkart viskas veikia puikiai. Pasibaigus dainai, į sceną įlekia vyresnio amžiaus J.A.Herbačiauską vaidinantis Sigitas Šidlauskas, su šiam vaidmeniui pritaikyta susivėlusia ševeliūra. Degančiomis akimis jis puola dėstyti filosofines mintis, energingai įtikinėti pašnekovus.
"Užtenka pagalvoti apie emigracijos klausimus, kad nuleistum rankas. Darbas Lietuvos gerovei bjaurus darosi, o darbas Argentinos, Brazilijos naudai - gražus. Ateis laikas, samdysim kinus ir kalmukus", - šiandien aktualias mintis dėsto S.Šidlausko personažas.
Pranašavo istorinius įvykius
Literatūros tyrinėtoja, profesorė Viktorija Daujotytė yra pastebėjusi, kad tarpukariu J.A.Herbačiauskas buvo beveik be išlygų atmestas, memuaruose išliko tik keistuolio, mistiko, chiromanto siluetas. Taip jis rodomas ir pagal J.A.Herbačiausko tekstus G.Padegimo parašytoje pjesėje: visuomenės atstumtas kvailys, už savo idealus kovojantis lietuviškasis Don Kichotas, ateities pranašas.
"Mūsų kaimynai į mus žiūri kaip į grobį ir nenori, kad mes būtume vieningi. Jie tik ir laukia, kada mūsų krašte prasidės dar didesni nesutikimai, kad jie gautų įgaliojimų įvesti čia "tvarką", - diskusijoje su rašytojais Vincu Krėve-Mickevičium ir B.Sruoga sako J.A.Herbačiauskas.
"Neįtikima, tačiau tarpukario atmosfera ir tuo metu sklandžiusios idėjos nepaprastai tiksliai apibūdina šiuolaikinę Lietuvos politikos, kultūros, visuomenės problematiką. Skaitant jo esė, laiškus, atrodo, kad niekas Lietuvoje nepasikeitė, - į spektaklio aktualijas atkreipė dėmesį G.Padegimas. - Jau nuo XX a. trečiojo dešimtmečio pradžios kalbėjo: jei Lietuva, Europa nesusiims, ateis sovietai. Jo istorija panaši į Kasandros: tas, kas numato baisią ateitį, neparankus.
Statydamas spektaklį, režisierius siekia priminti sąmoningai į visuomenės dėmesio užribį nustumtą legendinę asmenybę, atkreipti dėmesį į jo kūrybą. J.A.Herbačiauskas, studijavęs ir formavęsis Krokuvoje, priklausęs šio miesto bohemai, G.Padegimo įsitikinimu, atstovavo visiškai kitokiai kultūros sampratai nei daugelis XX a. pradžios Kauno intelektualų, studijavusių Rusijoje.
Dėl tokios skirtingos formavimosi aplinkos dažnai nesutapdavo jų ir J.A.Herbačiausko intelektualinės pažiūros, kildavo konfliktų. "Sovietmečiu dėl savo antikomunistinių pažiūrų rašytojas buvo visiškai ištrintas iš sovietinės okupacijos metais rašytos istorijos. Turime atrasti iš naujo", - vylėsi režisierius.
Ne vien drama
J.A.Herbačiausko asmenybė G.Padegimą domino seniai. 2003 m. jo su G.Kuprevičiumi Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pastatytoje operetėje "Kipras, Fiodoras ir kiti" tarp kitų tarpukario šviesuolių šmėstelėjo ir J.A.Herbačiauskas. Rašydamas pjesę, režisierius rėmėsi šios legendinės asmenybės laiškais, kūryba, informacijos ieškojo ir laikraščiuose. "Atsiverti tarpukario "Lietuvos žinias" - kas kelintame numeryje, žiūrėk, ir vėl apie jį rašo. Tai J.A.Herbačiauskas tą padarė ar pasakė, tai kitą", - prisiminė G.Padegimas.
"J.A.Herbačiausko gyvenimas - ištisa nemalonių situacijų virtinė. Tarpukario Kaune nebuvo nė vieno šviesuolio, su kuriuo jis nebūtų susipykęs, rašęs prakeiksmo laiškų, o paskui vėl taikęsis. Ir visa tai jis darė iš idėjos. Jis negalėjo pakęsti galvojimo tik apie save", - pasakojo 30 metų už save vyresnį personažą scenoje įkūnijantis S.Šidlauskas.
JAH išlipa iš tradicinio dramos spektaklio rėmų: jame skamba gyvai atliekamos dainos ir muzika, šokamas kabaretas. Taip kuriama garsaus Krokuvos kabareto "Zielony Balonik", kuriame J.A.Herbačiauskas sakydavo prakalbas, atmosfera.
Pirmasis spektaklio veiksmas vyksta Krokuvoje (jaunąjį J.A.Herbačiauską šiame veiksme vaidina Mikalojus Urbonas), antrasis - Kaune. Scenoje susitinka iškilios tarpukario asmenybės: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Adomas Jakštas-Dambrauskas, V.Krėvė-Mickevičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Keliuotis.
Spektaklio kūrėjai nesiekė moralizuojančiu, pamokomu tonu išdėstyti J.A.Herbačiausko minčių. "Mes nenorime žiūrovams tiesiog įkalti į galvą šios neeilinės asmenybės frazių. Nuo pat pradžių siekta, kad spektaklyje skambėtų ne sausa dokumentika. Ją norime nudažyti emocijomis. Juk teatras - ne faktai, o emocija", - pastebėjo S.Šidlauskas.
