Spalio 6-9 dienomis Visagine įvyko XVI tarptautinis monospektaklių festivalis „Atspindys“. Nors festivaliui, kaip ir daugeliui kitų svarbių kultūros renginių, jau antrus metus koją kiša pandemija, tačiau ir šiemet parodyta trylika spektaklių iš keturiolikos įrašytų festivalio programoje: deja, dėl kelionės trukdžių neatvyko Slovakijos Prešovo nacionalinio teatro kūrybinė grupė su spektakliu „Moralinė beprotybė“ pagal Umberto Eco romaną.
Kaip per festivalio uždarymą kalbėjo vertinimo komisijos narė, tarptautinio vieno aktoriaus festivalio ARMMONO direktorė, žymi Armėnijos aktorė Marianna Mkhitarian, simboliška, kad šešioliktus metus vykstantis festivalis, sulaukęs „paaugliško“ amžiaus, šiemet labiausiai išryškino monospektaklių kūrėjų jaunąją kartą: festivalyje sėkmingai parodyti ir palankių komisijos bei žiūrovų vertinimų sulaukė Kristijono Sipario spektaklis „Mano tėvynė - prie jo širdies...“ apie Jono Basanavičiaus gyvenimo meilę (teatras „Arbatvakariai“), Tomo Šečkaus spektaklis „Praeina diena“ Luigi Pirandello novelių motyvais, Andros Kavaliauskaitės elektrosiurrealistinė pasaka pagal tikras paauglių istorijas „9.18“ (Alytaus miesto teatras), Mikolos Bičuko spektaklis „Kodėl žmonės ne..?“ pagal Sergejaus Astrachancevo pjesę („Theatrum mundi“, Ukraina).
Pagrindinis festivalio prizas skirtas Andrai Kavaliauskaitei už jautrų ir šiandiene jaunų žmonių realybe pagrįstą spektaklį, kurį vertinimo komisijos narys, tarptautinio festivalio ARTSCENE direktorius, aktorius Bobas Dantonelis (Prancūzija) pavadino itin emocionaliu, pagaunančiu ir ypatingai paveikiančiu netgi lietuviško spektaklio teksto nesuprantantį žiūrovą. A. Kavaliauskaitė „Atspindyje“ dalyvavo jau antrą kartą. Pirmą kartą, dalyvaudama XIII „Atspindyje“, ji parodė monospektaklį „Seen“, už kurį 2019 m. apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ jaunojo menininko kategorijoje.
Festivalyje pasirodė ir pilnas žiūrovų sales surinko nuolatiniai „Atspindžio“ dalyviai bei ankstesnių festivalių laureatai - Andrius Bialobžeskis ir „Vilniaus arsenalas“ su poezijos bei muzikos spektakliu „Aš pažinau karalių tavyje“, skirtu Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms, Birutė Mar su premjeriniu spektakliu „Motinos pienas“ pagal Noros Ikstenos romaną (SOLO teatras), Aleksandras Rubinovas su spektakliu „Mano tėvas“ pagal Stanislovo Rubinovo prisiminimus. Vertinimo komisija gerų žodžių negailėjo ir subtiliam bei atviram Neringos Bulotaitės spektakliui „Kas nebijo Virdžinijos Vulf?“ (OKT / Vilniaus miesto teatras) bei Lietuvos rusų dramos teatro aktorės Jelenos Bogdanovič poetinei „ekskursijai“ po Vilnių ir jo apylinkes drauge su Josifu Brodskiu, Marina Cvetajeva ir Ana Achmatova - spektakliui „Josifas, Marina ir Ana“.
Pilną žiūrovų „auditoriją“ surinko ir spektaklio-paskaitos „Einšteinas“ metu „studentus“ vis kalbino bei per dantį traukė (tragi)komiko žavesį spinduliuojantis žymus britų aktorius Pipas Uttonas. Izraelio režisierius Aleksandras Michailovas vietoje dėl ligos negalėjusio atvykti aktoriaus Isaaco Pekaro pats suvaidino savitą istoriją apie knygų žmogaus, Vienos bukinisto Jakobo Mendelio susidūrimą su Antrojo pasaulinio karo realybe. Savo gyvenimo juostą vis iš naujo suko charakteringasis Sakalo Uždavinio Krepas spektaklyje „Dabar many visai kita ugnis“ Samuelio Becketto dramos „Paskutinė Krepo juosta motyvais“. Muzikalumo, temperamento, saviironijos ir pakilios nuotaikos festivaliui suteikė lenkų aktorius Wojtekas Kowalskis, parodęs spektaklį „Homosovieticus“ pagal Michailą Zoščenką ir Bulatą Okudžavą.
Visagino kultūros centras visus festivalio dalyvius apdovanojo Panevėžio meninio stiklo studijos „Glasremis“ pagamintais simboliniais namukais, kuriuos įteikdama direktoriaus pavaduotoja kultūrai Violeta Abarienė pabrėžė, kad daugeliui Lietuvos ir užsienio monospektaklių kūrėjų Visaginas jau yra tapęs tikrais namais, į kuriuos jie kartą per metus būtinai sugrįžta, o mėlyna namuko spalva reiškia festivalio dalyvių akis džiuginantį Visagino ežerų mėlį. Kaip ir kasmet, šis tradicinis teatro renginys sulaukė Visagino savivaldybės mero Erlando Galaguzo, savivaldybės bei kultūros centro darbuotojų paramos, nuoširdžios pagalbos bei dėmesio. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Festivalio rengėjų VšĮ „Visagino Atspindys“ informacija
