Nors teatro lauke nuolat veikia apie šimtas organizacijų ir itin didelis būrys laisvai samdomų kūrėjų, prodiuserių ir kitų darbuotojų, ši bendruomenė pirmą kartą susibūrė į specialiai teatro profesionalams skirtą renginį – Teatro forumą. Forumas vyko Vilniuje, „Menų spaustuvėje“, kovo 25 dieną. Visos dienos forumo programą sudarė šešios diskusijos, kuriose dalyvavo scenos menų profesionalai iš didmiesčių ir regionų, skirtingų teatro sričių atstovai. Renginys buvo skirtas bendradarbiavimo temai, tad ir visose diskusijose vienaip ar kitaip kalbėta apie naujų ryšių tarp organizacijų bei žmonių svarbą. Forume dalyvavo 117 teatro profesionalų iš visos Lietuvos.
Forumo iniciatorius yra viešoji įstaiga „Teatro informacijos centras“, kuris iškėlė tikslą – ne tik stiprinti saitus tarp scenos meno organizacijų, bet ir perkelti nuolat socialinėse paskyrose verdančias diskusijas į gyvą susitikimą. Diskusijose buvo paliesti opūs klausimai, susiję su scenos menų sektoriaus dabartimi: netolygiu infrastruktūros bei finansavimo paskirstymu, painiais įstatymų labirintais, takoskyra tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių bei skirtingų sričių (dramos teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, lėlių ir objektų, muzikinio teatro). Pašnekovai ieškojo sprendimų, dalijosi gerosiomis patirtimis, atviravo apie emocinę būseną šiais neramiais laikais.
Bene svarbiausiu forumo atsivėrimu tapo diskusija „Teatro vaidmuo grėsmės akivaizdoje“, kurią moderavo režisierius Karolis Kaupinis. Jos dalyviai – režisierė Yana Ross, Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis, Kauno kamerinio teatro vadovė Jurga Knyvienė ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, remdamiesi asmeninėmis patirtimis atskleidė nueitą kelią ieškant pusiausvyros tarp pasirinktos kūrybos raiškos ir nepasirinktos, bet mus visus „ištikusios“ būtinybės ginti mūsų valstybę ir kultūrą. Ši tema tarsi apėmė ir sujungė visas kitas forumo temas, nes, kaip sakė diskusijos moderatorius, jei prarasime savo valstybę, prarasime ir kultūrą – bent jau tokią, kaip mes šiandien ją suprantame.
Kitose diskusijose kalbėta apie sąlygas organizacijoms bendradarbiauti ir iškylančias kliūtis, pavyzdžiui, bendradarbiavimą varžančią LR Kultūros ministerijos reglamentuotą jungtinės veiklos (koprodukcijų) tvarką, komplikuotą situaciją dėl teatro produkcijos sklaidos regionuose, salių nuomos problemas, susijusias su fiksuotais įkainiais. Pašnekovai kalbėjo, jog norint, kad teatro produkcijos, kūrėjų bei idėjų apykaita vyktų visomis kryptimis – tarp sostinės, didmiesčių ir mažų miestelių, reikia atsižvelgti ir į teatro organizacijų specifiką bei įvairovę, taip pat jų resursus ir galimybes. Regionuose yra labai stiprių organizacijų, tačiau ten daug sunkiau išlikti nepriklausomiems, nevalstybiniams teatrams. Neretai nė į vieną kategoriją nepatenka ir municipaliniai teatrai, kurių veiklos specifika skiriasi ir nuo valstybinių, ir nuo nevyriausybinių organizacijų.
Kitos diskusijos apėmė labai svarbius nacionalinės dramaturgijos kūrimo bei sklaidos klausimus, teatro meno dabarties fiksavimą ateičiai ir teatro istorijos aktualizavimą. Kalbėta ir apie vaikų teatrą, sudėtingą jo padėtį Lietuvoje ir, nepaisant to, gyvybingumą, poreikį investuoti į jaunosios kartos publiką.
Forumu buvo siekta ne tik pasikalbėti įvairiomis temomis, bet ir susitikus baigiamajai diskusijai išskirti aktualius aspektus, kurie vėliau, pačios bendruomenės pastangomis, galėtų virsti inspiracija pokyčiams. Čia buvo paminėtas naujos asociacijos poreikis, platforma jauniesiems menininkams pristatyti savo idėjas Lietuvos teatrams, koprodukcijų ir organizacijų bendradarbiavimo auginimas, sinergijos ir tolygesnio resursų paskirstymo siekis tarp skirtingų teatro sričių, miestų.
Forumo sumanytojas – VšĮ „Teatro informacijos centras“ (TIC) – ketina tęsti šį renginį kasmet, įkurdindami forumą vis kitame Lietuvos teatre. Antrasis forumas vyks Alytaus miesto teatre, 2026 m., prieš Tarptautinę teatro dieną. Teatro forumas rengiamas kartu su partneriais – „Menų spaustuve“ ir „Crustum“. Teatro forumą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
TIC informacija
