„Smėlio žmogus“ Vokietijoje

Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis „Smėlio žmogus“ lapkričio 6 dieną bus rodomas Vokietijoje, Potsdame vykstančiame tarptautiniame teatro festivalyje UNIDRAM.

Vienos įdomiausių lėlininkių Lietuvoje Gintarės Radvilavičiūtės sukurtas spektaklis „Smėlio žmogus“ buvo įkvėptas vokiečių romantiko Ernsto Theodoro Amadeuso Hoffmano kūrinio, pasakojančio apie žmogaus sielos nykimą ir pamišimą, kylančius iš egoizmo, netikėjimo ir abejonių. „Spektaklio pagrindas - lėlės ir aktoriaus transformacija, dvilypumas, gyvos ir negyvos materijos susiliejimas. Buvo įdomu pabandyti papasakoti istoriją pasitelkiant vaizdus, atsisakant žodžių ir susitelkiant į lėlę. Tiesiog pasitvirtino, kad lėlės ir aktoriaus transformacijos galimybės neribotos“ - teigė režisierė G. Radvilavičiūtė.

Po premjeros praeitais metais pastatymas jau sulaukė pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2014 metais apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias spektaklis lėlių ir objektų teatro kategorijoje, dalyvavo XXI Tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje Kaune, taip pat pirmą kartą rengiamame lėlių teatrų suaugusiems festivalyje „Lėlių metamorfozės“ Balstogėje (Lenkija). Po gastrolių Vokietijoje spektaklis keliaus į vieną prestižiškiausių lėlių teatro festivalių Bielsko-Bialoje (Lenkija).

Eksperimentinis, naujų kelių ir teatrinių sprendimų ieškantis, įvairias teatro tradicijas, žanrus ir koncepcijas pristatantis festivalis UNIDRAM išsiskiria spektaklių formų ir menininkų idėjų įvairove, nekonvencialia teatro kaip medijos interpretacija. Šalia garsių ir Vokietijoje renomuotų spektaklių šiais metais į daugiau nei penkias festivalio scenas pakviesti teatrai iš įvairių Europos valstybių.

Vilniaus teatro spektaklio pagal E. A. T. Hoffmanno pasaką „Smėlio žmogus“ tema ir šiandien aktuali. Tikrovės ir fantazijos sąlyčio akivaizdoje užgimstanti beprotybė išskiria du žmones: jie kalba skirtingomis - proto ir fantazijų - kalbomis, prasilenkia nesuprasdami vienas kito. Jų dialogai virsta monologais, kiekvienas kovoja su savo smėlio žmogumi - mūsų pačių asmenybės fantomu, šešėline, nematomąja puse. Tik tikėjimas teikia mūsų vaizduotei galią, ir tai mus arba nusviedžia į pragarą, arba iškelia į dangų.