Prieš šešerius metus pirmajame „Sirenų„ festivalyje Lietuvos teatro mėgėjams buvo pristatyta naujoji Europos scenos menininkų kartą, kūrybinę brandą pasiekusi jau po daugeliui Senojo žemyno kraštų lemtingais tapusių 1989-ųjų metų. Nugriuvus geležinei uždangai šių savaip įdomių, individualių ir ambicingų kūrėjų generacija tapo savotiška jungiamąja grandimi tarp dviejų skirtingų kultūrinių tradicijų. Būtent šie menininkai kūrė ir tebekuria naująją teatro tikrovę, formuoja esmines šiuolaikinio teatro tendencijas. Neatsitiktinai nemaža dalis festivalio „Sirenos“ svečių savo laiku yra pelnę garbingą „Naujosios teatro realybės„ prizą. Iš pasirinkto kelio „Sirenų“ festivalis neišklydo ir šiemet.
Šįmet jau šeštąjį kartą vykstančio tarptautinio teatro festivalio „Sirenos„ publika, kaip parodė ankstesnieji festivaliai, yra puikiai pasiruošusi net ir patiems radikaliausiems estetiniams iššūkiams. Per penkerius metus Lietuvos teatro gerbėjus supažindinusios su pačiais žymiausiais ir įdomiausiais Europos teatro menininkais, aktyviai ir įdomiai reaguojančiais į be perstojo kintančią kiekvieno mūsų tikrovę, ‚Sirenos“ šią intriguojančią pažintį tęsia ir šiemet.
2009-ieji metai - itin reikšmingi ir svarbūs ne tik Europos kultūros sostine šįmet tapusiam Vilniui, tačiau ir visai ekonominės ir intelektualinės krizės krečiamai Lietuvos kultūrai. Be to, tai ir savotiškas socialinės bei moralinės brandos egzaminas jaunai, dar tik besiformuojančiai, mūsų visuomenei.
„Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009„ renginių gausa gerokai pakoregavo ir tarptautinio „Sirenų“ festivalio programą. Šįsyk ji ne tokią sutelkta, o išsitęsusi nuo pačioje metų pradžioje įvykusių prancūzų teatro „Comedie-Française„ gastrolių ir įspūdingo italo Romeo Castelluccio „Pragaro“, sulaukusio audringų teatralų bei žiūrovų diskusijų, iki pat spalio pabaigoje įvyksiančio vienų talentingiausių šiandienos Lenkijos teatro menininkų - Krystiano Lupos ir Jano Klatos - spektaklių pristatymo.
2009 m. Lenkijoje paskelbti žymaus lenkų režisieriaus, teatro novatoriaus Jerzy Grotowskio metais. Šiam, ne tik lenkų, bet ir visuotinę teatro istoriją negrįžtamai transformavusiam scenos menininkui skirtų renginių gausa kaimyninėje Lenkijoje paskatino atidžiau pažvelgti į šio krašto sceninę tradiciją ir esamąjį laiką. Todėl šiųmečių „Sirenų„ žiūrovai turės puikią progą išvysti du kaimynų lenkų spektaklius: legendinio režisieriaus Krystiano Lupos, pelnytai laikomo naujojo Lenkijos teatro tėvu, spektaklį „Persona. Marilyn“ ir visai dar neseniai ryškiai sužibusia lenkų teatro žvaigžde vadinamo Jano Klatos inscenizuotą „Dantono bylą".
 |
| Jano Klatos „Dantono byla” |
Spalio 29 d. įvyksiantis Krystiano Lupos spektaklis „Persona. Marylin„ leis žiūrovams stačia galva pasinerti į slapčiausių peripetijų ir įvairiausių netikėtumų pilną žymiosios amerikiečių pop žvaigždės gyvenimo istoriją. Iš pirmo žvilgsnio spontaniškai, lyg iš atskirų, tarpusavyje tiesiogiai nesusijusių gyvenimiškų situacijų sukurtas, tačiau itin tvirtos vidinės struktūros spektaklis užburia, įtraukia, leidžia žiūrovams pajusti intymesnį, artimesnį, asmeniškesnį ryšį su Holivudo dievaite. Be to, „Persona. Marilyn“ - pasimatymas ne tik su garsiąja Marilyn Monroe, taičiau ir pažintis su neįtikėtinos meninės vaizduotės kūrėju, intriguojantis bandymas susigrumti su sudėtinga, ne kiekvienam įkandama Krystiano Lupos teatrine kalba.
Visiškai skirtingus meninius tikslus matysime Jano Klatos režisuotoje „Dantono byloje", tapusioje praėjusio teatrinio sezono atradimu ne tik kaimyninėje Lenkijoje, tačiau ir daugelyje Europos teatro festivalių. Žaisminga, karnavališka svarbiausiųjų Didžiosios prancūzų revoliucijos įvykių interpretacija hipnotizuoja viesulišku ritmu ir išorine bei vidine dinamika.
Klata nesileidžia vien tik į poros šimtų metų senumo įvykių persvarstymą. Lenkiškoji „Dantono byla„ - tai skvarbus ir ironiškas žvilgsnis į bet kokius gyvenimo kataklizmus, radikalius socialinius ar asmeninius pokyčius, puikiai suvokiamas bet kokiu laikmečiu, bet kokioje visuomeninėje aplinkoje. Jano Klatos „Dantono bylą“ žiūrovai išvys spalio 24 d.
Tačiau bene labiausiai intriguojantis susitikimas Lietuvos teatro mėgėjų laukia jau spalio 16 d. Nacionaliniame dramos teatre, kur vienas žymiausių suomių teatro talentų, mūsiškei publikai jau gan neblogai pažįstamas Kristianas Smedsas pristatys vieną naujausių savo kūrinių: specialiai Europos kultūros sostinėmis šįmet tapusiems miestams - Vilniui ir austrų Lincui - sukurtą spektaklį „Mental Finland„. Šelmiška, be galo spalvinga ir dinamiška juodoji komedija - tai spektaklis, iliustratyvia, tačiau jokiu būdu ne primityvia kalba, šiek tiek primenančia komikso žurnalų stilistiką, pasakojantis apie Europą 2069 metais. Visą Senąjį žemyną jau seniai uzurpavo diktatoriškoji Europos Sąjunga, ir tik mažytės, tačiau be galo drąsios ir išdidžios, tautos (ta nacija, be abejo, suomiai) gyventojai sugebėjo pasipriešinti. Suomiai ryžosi užsidaryti didžiuliame jūromis bei vandenynais plaukiojančio krovininiame konteineryje ir taip mėginti išsaugoti savo kultūrinę tapatybę, nacionalinį identitetą. Tačiau ES karinės pajėgos kiek netikėtai suranda Europos vandenyse dreifuojančios metalinės dėžės gyventojus ir užverda grėsminga kova, nė kiek nenusileidžianti legendinėms Asterikso ir Obelikso ar net „Žvaigždžių karų“ herojų kovoms su milžiniška imperija. Pustrečios valandos trukmės dramos-šokio-multimedijų spektaklis savąjį aštrumą ir aktualumą įgauna per įtaigias, žaismingas šokio bei judesio scenas ir, žinoma, subtiliai ironišką žaismę nusistovėjusiais kultūriniais šablonais.
Šių metų festivalis sutampa su kasmetiniu IETM suvažiavimu, pirmąsyk vyksiančiu Europos kultūros sostine tapusiame Vilniuje. Todėl, norėdami Lietuvą užplūsiantiems svečiams iš užsienio pristatyti kuo išsamesnę lietuviškojo teatro panoramą, į šiųmetinę „Sirenų" programą buvo įtraukti daugiau nei 20, organizatorių manymu, geriausių dramos bei šokio spektaklių.
„Sirenų" inf.
