Audrius Musteikis
Nepasakysi, kad atsiskyrėlis, kad keistuolis, bet tai, kokį gyvenimo būdą mūsų šiandienos teatre puoselėja aktorius, režisierius Rolandas Kazlas, panašu į disidentystę. Tai jo, R.Kazlo, teatrinė kryptis, pažymėta stiprios asmenybės ženklu.
Spalio 18 dieną, penktadienį, "Lėlės" teatre - spektaklio apie mūsų didįjį kūrėją Kristijoną Donelaitį "Ne pagal šio pasaulio madą" premjera. Jo sumanytojo, autoriaus ir pagrindinio aktoriaus (beje, visai neseniai grįžusio iš Sankt Peterburgo "Baltijskij dom" festivalio, kur vaidino "Dieviškąją komediją" ir "Rojų") atsakymai į LŽ klausimus - irgi šiek tiek ne pagal šio pasaulio madą. Viskas gryna ir tikra.
- Ar po Vlado Šimkaus dar užtikote patinkamos, artimos poezijos? Ar iškart - Kristijonas?
- Na, taip... Pasirodo, yra tarp lietuvių poetų ne prastesnių ne tik už V.Šimkų, bet ir už Homerą, Vergilijų, Ovidijų ir kitus. K.Donelaičio kūryba - tai ir gyvenimiška filosofija, kukliai ori žmogaus laikysena, ir, be abejo, neišpasakytas kalbos grožis ir turtingumas. Maloniausia, kad - lietuvių kalbos. Gražaus, stipraus lietuvio gražus kalbėjimas eilėmis. Man artima dar ir tuo, kad K.Donelaičio poemoje, žodžiuose tarsi juntu ir gimtosios Aukštaitijos laukų dvelksmą. Tolminkiemis gal ir tolokai nuo mano tėviškės, ale beveik kožnas žodis man suprantamas.
- K.Donelaičiui - trys šimtai. Yra oficialus minėjimų planas. Jūs - lyg ir ne iš to plano. Kas lėmė susitikimą su šiuo Poetu?
- Spektakliai „Geležis ir sidabras" ir „Ne pagal šio pasaulio madą" yra beveik tiesiogiai susiję. Sutapimas ar ne, bet po spektaklio premjeros pagal V.Šimkaus eiles šio poeto rinktinę išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir tada man atsargiai buvo užsiminta apie artėjantį K.Donelaičio trijų šimtų metų jubiliejų - pasiūlyta įgarsinti „Metus". Kas atsisakys tokios garbės? Prieš metus gavau sukirčiuotą poemą, na, ir pradėjau gilintis, skaityti.
Įrašas jau padarytas ir šį darbą laikau vienu svarbiausių savo aktoriaus karjeroje. K.Donelaitis gal ir buvo netikėtas svečias, bet toks, kurio dabar tiesiog nesinori paleisti. Taip, renginių vyks turbūt daug, tik ar jie bus nuoširdūs, ar tiesiog - kad jubiliejus? Žinoma, jie turi vykti, Poetas to vertas. Galiu tik pasakyti, kad spektaklis „Ne pagal šio pasaulio madą" jokiu būdu ne proginė duoklė.
- „Metus" skaitėte per Vilniaus knygų mugę, per Vilniaus knygų festivalį. Pasitikrinote, kaip publiką ir jus patį veikia Poeto žodis?
- Poeto žodis mane pradėjo veikti gal tik po pusmečio ar šiek tiek mažiau. Pajutau, kad čia nepaskubinsi. Ir iš viso - įsigyventi, pajausti poemą kiekvienam aktoriui, manau, būtų nelengvas uždavinys. Iš pradžių jaučiausi lyg vaikščiočiau po negyvenamą žemę. Pasirodo, šio Poeto žodis nesileidžia į lengvabūdiškas pažintis. Tarsi reikalauja, kad būtum ne atsitiktinis žioplas praeivis. Turi čia apsistoti ilgesniam laikui ir su gerais ketinimais.
K.Donelaičio poemos žodžiuose pajutęs gimtosios Aukštaitijos laukų dvelksmą, R.Kazlas leidosi į specialią fotosesiją. „Lėlės" teatro archyvo nuotrauka
- Gero skaitymo receptas?
- Kiekvienai knygai savas laikas. Nepatinka „Metai" - nieko juk tokio, gal patiks „Pasakėčia apie šūdvabalį", gal „Anykščių šilelis" arba dar koks kitas klasiškas kūrinėlis. O jei skaitymas apskritai svetimas, ką gi - yra dabar puikių žurnalų su daugybe naujųjų būrų, atkankančių nuo savų kakalių į įvairias česnis, atvaizdų... Peržiūrėti 104 nuotraukas iš renginio - taip pat įdomus, nelengvas ir pastabumą skatinantis darbas, ne prastesnis už skaitymą. Žiūri ir matai, kas paseno, kas pajaunėjo, kas suvaikėjo, o kas atėjo su tuo pačiu drabužiu kaip ir į praėjusį renginį. Dėl tokio nesmagu... Kaip šitaip... Skandalas.
- „Ne pagal šio pasaulio madą" - fantazija apie K.Donelaitį. Bet visoms fantazijoms reikia išstudijuoti visokių šaltinių. Kad studijavote, rodo spektaklio pavadinimas - Tolminkiemio precentoriaus citata. Taip galima kapstytis, narstyti, nugrimzti į filologinę nirvaną ir pamiršti šiandienos teatro pulsą. Kokių čia buvo dilemų? Ar lengvai leidžiasi K.Donelaitis išvedamas iš chrestomatijos?
- Galima ir nugrimzti, bet tegul į šį klausimą atsako pats spektaklis. Žiūrėsim, kaip sakoma.
- Ar spektaklio podirvyje „guli" Eimunto Nekrošiaus „Metai"? Ir su jais savitų sąsajų turintis vienas naujausių šio režisieriaus darbų „Rojus", kuriame vaidinate?
- Gražūs režisieriaus E.Nekrošiaus kūrybiniai laukai, bet tai yra jo laukai. Žmonės juk skirtingi, ir jei tu turi kažkokios savigarbos ir drąsos, juk irgi privalai mąstyti: „O kaip aš savo sklypelį apsodinsiu, ką pasėsiu..." Tai, manau, bus visai kas kita. Be to, čia - ne „Metai". Juk pagal K.Donelaitį galima sukurti tiek skirtingų spektaklių. Gali būti opera, miuziklas, baletas, įvairių žanrų dramos spektakliai. Gal atsiras ateityje? Būtų įdomu. Jaunime, pirmyn! Ooo, čia jau kažkaip lyg iš kito laiko nuskambėjo, ne donelaitiško...
- Iš viso - kiek ten bus „Metų"?
- Mažiau nei pusmetis, o gal koks ketvirtis ketvirčio. Teksto stengiausi naudoti saikingai, kad liktų vietos ir vaizdui. Gal, sakau, ilgesnius, aistringesnius monologus pasiliksiu kitam sumanymui. Gal koncertui? Apie tai dar anksti kalbėti.
- Laikote save kaimo ar miesto žmogumi? „Kažkoks sveikas pamatas", kaip teigiate apie K.Donelaitį, justi ir visoje dabartinėje jūsų teatrinėje veikloje ir nuostatose.
- Be šaknų nebūtų turbūt ir tų lapų, šiurenančių sostinėje. Gerbiu tas gimtas vietas ir tą laiką, skirtą žmogui. Kad ir kaip būtų, K.Donelaitis - puikus pavyzdys, kaip gyventi ir kaip garbingai sulaukti savo žiemos. Beje, kai kurie K.Donelaičio tyrinėtojai mano, kad pats Poetas savo poemą būtų pradėjęs rudeniu. Įdomu, tiesa? Kad ir kaip dėliotum, vis tiek savo metus atvargti reikia.
- Kas šįkart jūsų scenos partneriai?
- Spektaklyje trys veikėjai: Poetas, jo Žmona ir Matininkas. Mano partneriai - „Lėlės" aktoriai Sigita Mikalauskaitė ir Deivis Sarapinas. Dėl jų, manau, neapsirikau. Kaip ir dėl dailininkės Neringos Keršulytės. Ji - tiesiog kol kas vienintelė dailininkė, su kuria man teko dirbti, tad negaliu su niekuo sulyginti. Žodžiu, nesulyginama, kaip ir K.Donelaitis.
- Būtinai - linkėjimai spektakliui ir sau.
- K.Donelaičio sveikatos ir ištvermės visiems.
