Birutė Vyšniauskaitė
Jei iš teatrų, kitų kultūros įstaigų, aukštųjų mokyklų bus atimti sukaupti pinigai, kai kurios jų gali atsidurti ties bankroto riba. Bet Vyriausybei atrodo visiškai kitaip. Kuo baigsis ši priešprieša?
Paskutinę praėjusių metų dieną Finansų ministerija visoms biudžetinėms organizacijoms išsiuntinėjo perspėjimus, kad 2011-ieji - paskutiniai, kai jos savo sukauptus pinigus gali naudoti nevaržomos.
Po Naujųjų metų, kai buvo gauti ministerijos nurodymai, kaip tvarkytis su pinigais, kartais taupytais net kelerius metus, kai kurias įstaigas ištiko šokas.
Vienos jų sutaupytus pinigus jau buvo suplanavusios būtiniems darbams, kitos juos naudodavo net atlyginimams mokėti, kai negaudavo reikiamo finansavimo iš biudžeto.
Net nesigilino, už ką balsuoja
Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus Seimas palaimino dar praėjusių metų gruodžio pradžioje. Valdančiosios koalicijos parlamentarai klusniai pakėlė rankas taip, kaip prašė premjeras Andrius Kubilius, o opozicija atsibudo tik po Naujųjų metų.
„Net minčių nebuvo, kad Finansų ministerija nusavins tuos pinigus ir, kol jie nebus išnaudoti, neskirs lėšų iš biudžeto", - kalbėjo Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.
Socialdemokratų vadovas taip pat teigė turįs įtarimų, jog toks valstybės įstaigų pinigų apskaitos modelis sukurtas tam, kad būtų užkamšytos šalies biudžeto skylės.
„Jau gavau ne vienos kultūros ir švietimo įstaigos skundus. Rengiu raštą finansų ministrei Ingridai Šimonytei, nes kalbėtis su ja beprasmiška. Dažniausiai kai mes kalbame apie avis, ji - apie vilkus", - piktinosi A.Butkevičius.
Nerimautojams - atkirtis
Pirmasis pavojaus varpais ėmė skambinti Vilniaus universitetas. Prie jo prisijungė ir Jaunimo teatras, Nacionalinė filharmonija, Vilniaus mažasis teatras.
„Jie nori valgyti, bet kažkodėl nenori indų išsiplauti", - pareiškė Seimo Finansų ir biudžeto komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas, reaguodamas į švietimo ir kultūros įstaigų nerimą.
Pasak parlamentaro, naujai pinigų apskaitos tvarkai pritarė ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas, ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Nuogąstauja dėl atlyginimų
Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus įsitikinęs, kad naujoji sukauptų arba vadinamųjų specialiųjų lėšų nusavinimo tvarka sukels sumaištį daugelyje valstybinių įstaigų: „Anksčiau būdavo taip - surinkę pinigus iš studentų už mokslą ar gavę lėšų iš užsienio įvairioms programoms, pervesdavome juos į šalies iždą. Pinigai būdavo įskaitomi kaip valstybės biudžeto pajamos ir vėl mums sugrąžinami. Tokiu būdu Europos Sąjungai jau ne vienus metus demonstruojamas didesnis šalies biudžetas. Pagal naująją tvarką, kol turėsime tų specialiųjų lėšų, tol negausime pinigų iš biudžeto. Taigi viskas bus apversta aukštyn kojomis."
Įsigaliojus naujai lėšų panaudojimo tvarkai, universitetui gali tekti keisti visą kompiuterinę įrangą, o tam prireiks nemenkų išlaidų. Be to, prorektorius neatmetė, kad nebus ir iš ko dėstytojams mokėti algų: „Dalį dėstytojų išlaikome iš tų pinigų, kuriuos surenkame iš studentų už mokslą. Pagal naująją tvarką iš tų lėšų privalėsime kurį laiką algas mokėti absoliučiai visiems dėstytojams. Pinigų mums tiesiog nepakaks."
Svarstydamas, kodėl Vyriausybei ir Finansų ministerijai prireikė valdyti visas valstybės įstaigų lėšas, R.Vaitkus netgi įtarė, jog galbūt tokiu būdu bus bandoma iš šešėlio ištraukti tą A.Kubiliaus žadėtąjį milijardą litų. 2011 metais Vilniaus universitetas specialiųjų lėšų fonde planavo sukaupti 45 mln. litų.
Repertuaras gali suprastėti
Nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė nuogąstavo, kad nauja lėšų apskaita smarkiai susiaurins ir nuskurdins repertuarą: „Norėdami viena ar kita proga surengti koncertą, negalime nuolat siūlyti tiktai savo Kamerinio orkestro programos.
Norisi pasikviesti ir kitų atlikėjų. Bet jeigu iš mūsų bus atimtos sukauptos jų honorarams skirtos lėšos, būsime priversti pinigų prašyti iš Kultūros ministerijos. Tik kažin ar gausime."
R.Prūsevičienei kelia nerimą ir tai, kad nuo 2012 metų Filharmonija, kaip nacionalinės reikšmės įstaiga, praras savo asignavimų valdytojo statusą.
Teatrui neramu dėl ateities
Jaunimo teatro vyriausioji finansininkė Žibutė Bagdonavičienė teigė, kad jei teatras nebūtų taupęs, krizės nebūtų ištvėręs: „Mums būtų tekę jau užsidaryti. O pagal tas Seimo priimtas įstatymo pataisas būsime skatinami išlaidauti, nes priešingu atveju sutaupytos lėšos iš mūsų bus tiesiog atimamos."
Daugelį metų finansus tvarkančiai Ž.Bagdonavičienei neramu ir dėl to, kad, praradus sutaupytas lėšas, sustos teatro rekonstrukcija. Iki šiol Vyriausybė tam skirdavo tik nedidelę dalį reikiamų pinigų, ir teatras nemažai darbų galėjo finansuoti iš sukauptų rezervų.
Įstaigos turi būti solidarios su visais
„Pirmiausia būtina suprasti, kad biudžetinės įstaigos yra išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Teikdamos paslaugas jos naudojasi ne asmeniniu, o valstybės turtu. Todėl jos užsidirba papildomai ne tam, kad pajamas laikytų savo nuosavybe, bet kad galėtų sumažinti naštą visiems mokesčių mokėtojams.
Šių įstaigų gaunamos pajamos už suteiktas paslaugas - specialiosios lėšos - neturi būti uždirbamos vien tam, kad būtų naudojamos įstaigų įgyvendinamoms programoms - švietimo, kultūros ir kt. Kitu atveju šios lėšos turi grįžti į valstybės biudžetą ir turi būti naudojamos visoms viešosioms reikmėms.
Tuo tarpu dabar susiduriame su pavyzdžiais, kai uždirbtų lėšų likučiai yra kilnojami iš metų į metus, tuo pat metu prašant finansavimo įstaigoms iš valstybės biudžeto", - tokį paaiškinimą „Lietuvos rytui" pateikė Finansų ministerija.
