Pjesės autorė prisipažino, kad „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ yra liūdniausia istorija, kokią jai teko parašyti.
Dorota Maslowska laikoma šiuolaikinės lenkų literatūros enfant terrible – baisiuoju vaiku. „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ – jos juodojo humoro pjesė, kurioje autorė kalba ne vien apie dabarties Lenkiją. Pjesę Berlyne pastatė Maksimo Gorkio teatras, garsėjantis novatoriškais spektakliais. Šiandien ir rytoj teatras vaidina Vilniuje.
Jauno vokiečių režisieriaus Armino Petraso spektaklis, sukurtas pagal lenkų dramaturgės pjesę, „Menų spaustuvėje“ Vilniuje ketvirtadienį baigs 10-ąją tarptautinę Naujosios dramos akciją. Neseniai A.Petraso spektaklio „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ premjera buvo vaidinama Vienos festivalyje.
Valkata pavirsti nesunku
Spektaklio herojai Džina (Hilke Altefrohne) ir Parča (Andreasas Pietschmannas), iš pažiūros visai simpatiški žmonės, tiesiog žiūrovų akivaizdoje virsta neatpažįstamomis būtybėmis.
Iš garsiakalbių griaudėjant Balkanų ritmams, abu aktoriai išsiriebaluoja plaukus, apsirengia valkatų drapanomis ir nusidažo dantis, paversdami juos rudomis nuolaužomis. Kokius kvaišalus jie vartoja, nelabai aišku. Apduję abu „rumunai“ keliauja po visą Lenkiją: sėda į vieną pakeleivingą automobilį, paskui į kitą, trečią.
Moteris nebeprisimena, kur paliko savo vaiką. Vyras tvirtina, kad vaidina kunigą viename televizijos seriale ir skuba į filmavimą Varšuvoje. O gal Vilniuje? Berlyne? Paryžiuje? Laikas ir vieta šiuo atveju visai nesvarbu.
Lenkų literatūros rokerė
Lenkų autorė D.Maslowska garsėja knygomis apie jaunus narkomanus. Narkotikų paveiktas Andrzejus, pasipūtėlis paauglys iš jos pirmojo romano „Sniego balta ir rusų raudona“ (2004), svaičiojo apie seksą ir ilgesį, svaiginimąsi ir meilę.
Antroji D.Maslowskos knyga „Eilių karalienė“ (2007) – pilnas nuodų ir nusivylimo eiliuotas romanas – skamba skaitytojo ausyse lyg kokia hiphopo melodija. 2006 metais „šiuolaikinės lenkų literatūros rokerė“, kaip ją pavadino austrų kritikai, parašė savo pirmąją pjesę, kurios premjera vokiečių kalba prieš porą savaičių ir įvyko Vienos festivalyje.
Ir parodykite savo dantis
24 metų autorė, kuri Vakarų Europoje laikoma literatūros žvaigžde, ir šioje pjesėje pateisino „baisuoklės“ reputaciją. „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ – kelionių romano stiliaus pjesė. Kas joje tiesa, o kas melas? Džina ir Parča išranda vis naujas, vis labiau neįtikėtinas istorijas.
D.Maslowska pavertė kasdienę šnektą menine kalba – pateikė gatvės žargono, valdininkų kalbos, poezijos, juodojo humoro ir literatūrinės kalbos mišinį. „Ir parodykit man jo dantis, tokias nesubrendusias nuolaužas, vos nepsivėmiau, kaip galima turėti tokius dantis ir, taip sakant, daugintis?“ – piktinasi pjesėje padorus automobilio vairuotojas (Andreasas Leupoldas), pirmasis užsipuolęs abu pakeleivius.
Džina ir Parča į vairuotojo gyvenimą įgriūva tarytum kokie ateiviai iš kosmoso – D.Maslowska spalvingai sugretina naująją Lenkiją ir žmonių, nespėjusių į skubantį gyvenimo traukinį, likimus.
Kai medžiai virsta mišku
Bet kaip perteikti žodžių žaismą scenoje? Ne vienas kritikas, atidžiai išstudijavęs D.Maslowskos pjesę, pastebėjo, kad režisierius A.Petrasas gerokai sutrumpino pjesę, ir taip esą nukentėjo kalbos menas. Kalbėdamas su Austrijos savaitraščio „Profil“ žurnalistais režisierius A.Petrasas teigė, kad laikėsi svarbiausio autorės nurodymo: neperkelti pjesės į sceną tokios, kokia yra.
Pati scena atrodo lyg Mėnulio peizažas: mažas plastikinis medelis atstoja visą mišką, mėlyna mirganti lempa – policijos automobilį, o kišeninis žibintuvėlis paverčia sceną policijos nuovada. Iš maišo sninga, iš vaizdo filmo bėga kraujas, pralietas kelkraštyje. Trys plastikinės kėdės, du plytgaliai, medinis namelis – daugiau nieko nereikia iliustruoti padėtį be išeities.
Režisierius rašo pjeses
A.Petraso spektaklyje keistai susijungia, rodos, nesuvienijami dalykai. Spektaklis ciniškas ir sentimentalus, jis kartais primena socialinę dramą, o kartais – siurrealistinę akciją. Tai piktas ir kartu kupinas švelnumo vaidinimas apie žmones, kurie tapo svetimi savo šalyje. A.Petrasui visada rūpi socialinė problematika, suvienytos Vokietijos tikrovė.
Savo spektaklius A.Petrasas kuria su ironija ir žaidiminiu šėlsmu jau daugiau kaip dešimt metų pagrindiniuose Vokietijos teatruose. Šiuo metu A.Petrasas vadovauja Berlyno Maksimo Gorkio teatrui.
Pats režisierius yra ir dramaturgas, tačiau tai atskira jo biografijos dalis. Savo pjeses A.Petrasas pasirašo Fritzo Katerio slapyvardžiu, o Fritzas Kateris minimas tarp pagrindinių šiuolaikinės Vokietijos dramaturgų. Dramaturgas turi savo fiktyvią biografiją ir režisierius ją primygtinai skiria nuo savosios.
Šiandien „Menų spaustuvėje“ bus skaitoma nauja F.Katerio pjesė „Heaven“, kur vaizduojamas tipiško Rytų Vokietijos miesto kvartalo griovimas. Jos autorių domina nykstantys miestai ir šio proceso poveikis juose gyvenantiems žmonėms.
Spektaklis lyg tikras gyvenimas
Spektaklio „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ premjera, parodyta Vienos festivalyje, sulaukė įvairios kritikų reakcijos.
* „Dorotos Maslowskos romanuose nebuvo tiek socialinės kritikos“, – rašo Karin Cerny dienraštyje „Seddeutsche Zeitung“ ir pabrėžia, kad tai – tipiškas Armino Petraso spektaklis su „švelniai brutaliais pokštais“.
* „Žmonės, kurie bando dėlioti savo likimo mozaiką iš praeities traumų ir ateities baimės ir nesugeba to padaryti, tik klibikščiuoja paskui virtualų rojų ir žlunga paslydę ant prieštaravimų, kuriems yra pasmerkti“, – tvirtino Margarethe Affenzeller dienraštyje „Standard“.
* Dienraščio „Presse“ teatro kritikas teigia, kad artistai šneka tokiomis tiradomis, lyg jos nebūtų išmoktos atmintinai – tai esą jau ne aktorinis, o labai autentiškas vaidinimas.
