Teatriniu įvykiu tapęs Oskaro Koršunovo spektaklis „Shopping and Fucking" pagal Marko Ravenhillo pjesę rodomas paskutinį kartą. Aktoriai Rasa Samuolytė, Vaidotas Martinaitis, Darius Gumauskas, Arūnas Sakalauskas ir Dainius Gavenonis paskutiniajai akistatai žiūrovų lauks lapkričio 30 dieną, 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. Nors tai ir paskutinis „Shopping and Fucking" spektaklis, didžiausiems gerbėjams jis tikrai neužsimirš. Pastarieji turės galimybę įsigyti dalelę spektaklio - po spektaklio vyks aukcionas, kuriame bus galima nusipirkti vieną ar kitą spektaklyje „gyvavusį" daiktą.
Dešimto dešimtmečio pabaigoje Oskaro Koršunovo pastatytas spektaklis gimė iš noro kalbėti teatre pačiomis aktualiausiomis temomis, kad ir kokios aštrios ir nepatogios jos būtų. „Visus metus po Nepriklausomybės atkūrimo teatras buvo letargo miege - nereagavo į laiką. O laikas buvo labai intensyvus. Labai daug kas keitėsi. Tačiau teatras nesikeitė - jis liko savo konservatyviose vertybėse. Buvo akivaizdu, jog reikia kažką keisti. Nebegalėjimas būti tokiame teatre vertė imtis ryžtingų veiksmų. Taip atsirado „Shopping and Fucking" bei OKT teatras, kurio kaip teatro pradžiai bei manifestas ir buvo pastarasis spektaklis", - spektaklio bei teatro gimimą prisimena Koršunovas.
Prisilietimas prie „neliestinos" temos
Esminė spektaklio tema - totalaus ir visaapimančio vartotojiškumo kritika. Tokio vartotojiškumo, kuris neapsiriboja vien materialių daiktų pirkimu ir pardavimu. „Shopping and Fucking" buvo pirmasis spektaklis, išdrįsęs į dienos šviesą iškelti tai, apie ką buvo tik mąstoma. Kitaip tariant - kalbėti apie tai, kas egzistavo, bet buvo nutylima. „Visų pirma tai buvo aršus išpuolis prieš vartotojišką visuomenę. Stengėmės parodyti patį vartotojiškos visuomenės dugną, kuomet prekiaujama ne tik „Coca Cola" ar „Snickers", bet ir jaunyste bei likimais", - teigia spektaklio režisierius.
Su „Shopping and Fucking" pastatymu pirmą kartą į Lietuvos teatro sceną žengė tokio socialinio statuso personažai. „Tai buvo socialiai aštrus spektaklis. Deja, kažkuria prasme jis aplenkė laiką. Visuomenė nebuvo pasiruošusi tokiam atviram dialogui. Staiga į sceną žengia tokie herojai, kurių iki tol nei Lietuvoje, nei visoje posovietinėje erdvėje „nebuvo". Homoseksualai, narkomanai, vaikai, parduodantys save. Žinoma, tai šokiravo", - prisimena Koršunovas. Derėtų paminėti tai, jog spektaklis buvo pastatytas ne kokioje nors pogrindinėje erdvėje, o tuometinio Akademinio dramos teatro scenoje (dabartinis Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Marko Ravenhillo dramaturgija buvo posūkis visos Europos teatre, „pagimdęs" naujų „jaunų ir piktų" bangą Europos scenose. Džiugu, jog OKT teatras žengė koja kojon su šia banga. Tuo metu pasižiūrėti spektaklio atvyko ir pats Ravenhillas, OKT teatre lankėsi ir dramaturgas Marius von Mayenburgas, režisierius Thomas Ostermeieris - žmonės, sukūrę tuometinį teatrinį sąjūdį visoje Europoje, kurio dalimi buvo ir Oskaras Koršunovas.
Skandalas iškart po premjeros
„Shopping and Fucking" premjera 1999 metais virto skandalu. Režisierius buvo kaltinamas bandymu šokiruoti, mėginimu pritraukti žiūrovus brutalumu, keiksmažodžiais, siūlantis jiems uždraustą vaisių. Skambias diskusijas sukėlė netgi spektaklio afišos mieste. „Lygiai taip pat buvo kaltinami ir Ravenhillas ar Sarah Kane. Jiems užduodavo klausimus, kodėl jie rašo tokias žiaurias pjeses, ar jie nori atkreipti į save dėmesį. Man patiko Kane atsakymas: „Ne, aš nerašau žiaurių pjesių - aš tiesiog stengiuosi būti maksimaliai nuoširdi." Mes taip pat stengėmės būti maksimaliai nuoširdūs", - prisimena Koršunovas. Kita vertus, spektaklis sulaukė ir kardinaliai kitokios reakcijos. Dvasininkas Julius Sasnauskas viename susitikime su žiūrovais atsistojo ir pasakė: „Noriu pasveikinti režisierių, nes jis sukūrė tikrai dvasingą spektaklį. Man pirmiausia tai yra religinis spektaklis, nes puikiai mačiau, jog šie žmonės stovi ant išganymo arba išsigelbėjimo ribos." Kiti žiūrovai spektaklyje įžvelgdavo viltį.
Dabartis
Koks spektaklyje gvildenamų temų likimas dabar, nuo premjeros praėjus daugiau nei trylikai metų? „Jeigu tuomet spektaklis šokiravo, tai šiandien jis visiškai nebešokiruoja. Buvo susigyventa su tuo, kas vyksta", -šiandien apie spektaklį kalba Koršunovas. Užsiminus apie sprendimą daugiau neberodyti spektaklio, režisierius pasakė: „ Spektaklis galėtų būti rodomas labai ilgai. Ta vartotojiška visuomenė nesikeičia. Kaip ir „Žaldokynė", „Shopping and Fucking" galėtų eiti dar penkiasdešimt metų. Tiesiog aktoriai jau nebe tokio amžiaus, kad galėtų vaidinti Jonuką ir Grytutę, pasiklydusius miesto džiunglėse."
Paskutinį kartą rodomas „Shopping and Fucking" bus ne vien spektaklis. Po jo vyks renginys, kuriame publika turės galimybę ne tik išgirsti pačių aktorių mintis apie spektaklio gyvavimą „tada ir dabar", bet ir parsinešti dalelę šio „skandalo" į namus. Aukciono metu bus išparduotas spektaklio rekvizitas: telefonas, kuriuo skambindami herojai pardavinėjo savo likimus, ne itin subtilios formos pagalvė, odinis Gerio kostiumas ir batai, ventiliatorius, aštriausius skaudulius fiksavę veidrodis ir televizorius ar pripučiamas fotelis, „nusėdėtas" ne vieno spektaklio veikėjų.
OKT inf.
