 |
| Auksinis scenos kryžius. Autorė – Rūta Ničajienė |
Šiandien Kultūros ministerijos sudaryta 12 ekspertų komisija paskelbė 2006-2007 m. sezono pretendentus gauti pagrindiniam šalies teatro apdovanojimui – „Auksiniam scenos kryžiui“
Šių metų komisija – teatrologės Rasa Vasinauskaitė (pirmininkė), Irena Aleksaite, Audronė Girdzijauskaitė, Vlada Kalpokaitė, Šarūnė Trinkūnaitė, šokio kritikė Vita Mozūraitė, baleto artistas choreografas Petras Skirmantas, muzikologai Beata Baublinskienė, Edmundas Gedgaudas, Živilė Ramoškaitė, scenografė Virginija Idzelytė, režisierius Rimantas Driežis.
Pretendentai buvo siūlomi visų Lietuvos teatrų. Premijų laureatai bus paskelbti kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną ceremonijoje, kuri įvyks Nacionaliniame dramos teatre 18.00 val.
Laureatams bus įteikti atminimo ženklai „Auksinis scenos kryžius“,. Pasikeitus Kultūros ministerijos profesionalaus scenos meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatoms, šįmet premijos dydis 55 MGL, premijų skaičius – 17. Kartu su premija laureatams įteikiamas atminimo ženklas – „Auksinis scenos kryžius” (autorė – dailininkė Rūta Ničajienė), išskyrus premiją Nacionalinės dramaturgijos pastatymui. Padėkos premija už indėlį į Lietuvos teatro meno kultūrą bus paskelbta apdovanojimų metu.
Auksinių scenos kryžių nominacijos
Režisieriai
Eimuntas Nekrošius (Johanno Wolfgango von Goethe’s „Faustas“, Meno fortas),
Oskaras Koršunovas (Augusto Strindbergo „Kelias į Damaską“, Klaipėdos dramos teatras),
Jonas Vaitkus (Witoldo Gombrowicziaus „Ivona, Burgundo kunigaikštytė“, Valstybinis jaunimo teatras).
 |
| Rolandas Kazlas – Karalius Ignotas |
Scenografai
Gintaras Makarevičius („Ivona, Burgundo kunigaikštytė“, Valstybinis jaunimo teatras),
Ramunė Skrebūnaitė (Carlo Gozzi „Princesė Turandot“, Šiaulių dramos teatras),
Jūratė Paulėkaitė („Kelias į Damaską“, Klaipėdos dramos teatras).
Choreografai
Anželika Cholina (už šokio spektaklį „Otelas“ pagal Williamo Shakespeare’o tragediją, Anželikos Cholinos šokio teatras),
Vesta Grabštaitė (už choreografiją spektakliui „Princesė Turandot“, rež. Aidas Giniotis, Šiaulių dramos teatras).
Dramos / muzikinio spektaklio kompozitorius
Marius Baranauskas (už muziką šokio spektakliui „Salamandros sapnas. Paveikslas“, Menų spaustuvė),
Martynas Bialobžeskis (už muziką spektakliui „kartu“ („Pupos“), OKT/Vilniaus miesto teatras), Gintaras Sodeika (už muziką kamerinei operai „Vinter“, OKT/Vilniaus miesto teatras).
Dramos aktorius
Vladas Bagdonas (už Fausto vaidmenį spektaklyje „Faustas“, rež. Eimuntas Nekrošius),
Rolandas Kazlas (už Karaliaus Ignoto vaidmenį spektaklyje „Ivona, Burgundo kunigaikštytė“, rež. Jonas Vaitkus),
Valentinas Masalskis (už Fojerbacho vaidmenį spektaklyje pagal Tankredo Dorsto pjesę „Aš, Fojerbachas“, rež. Valentinas Masalskis, Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
 |
| Nelė Savičenko ir Eglė Barauskaitė „Kelionėje į Damaską” |
Dramos aktorė
Nelė Savičenko (už Motinos ir Abatės vaidmenis spektaklyje „Kelias į Damaską“, rež. Oskaras Koršunovas, ir Ponios Terbiuš vaidmenį spektaklyje Erico-Emmanuelio Schmitto „Paleistuvis“, rež. Povilas Gaidys, Klaipėdos dramos teatras),
Nijolė Narmontaitė (už Kler Harison vaidmenį spektaklyje Briano Clarko „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“, rež. Jonas Vaitkus, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras),
Eglė Barauskaitė (už Damos vaidmenį spektaklyje „Kelias į Damaską“, rež. Oskaras Koršunovas, Klaipėdos dramos teatras).
Antraplanio vaidmens atlikėjas aktorius
Povilas Budrys (už Dievo ir Vagnerio vaidmenis spektaklyje „Faustas“, Meno fortas),
Darius Meškauskas (už Cezario vaidmenį spektaklyje „Kelias į Damaską“, Klaipėdos dramos teatras),
Pranas Piaulokas (už Altoumo vaidmenį spektaklyje „Princesė Turandot“, Šiaulių dramos teatras).
Antraplanio vaidmens atlikėja aktorė
Jūratė Budriūnaitė (už Adelmos vaidmenį spektaklyje „Princesė Turandot“, Šiaulių dramos teatras), Danutė Dirginčiūtė (už Kunigaikštienės Kudenštain vaidmenį Imres Kalmano operetėje „Grafaitė Marica“, Kauno valstybinis muzikinis teatras),
Regina Šaltenytė (už Sesers vaidmenį spektaklyje „Kelias į Damaską“, Klaipėdos dramos teatras).
Geriausias darbas operos srityje
Laima Jonutytė (už Suzuki vaidmenį Giacomo Puccini operoje „Madam Baterflai“ ir Frikos vaidmenį Richardo Wagnerio operoje „Valkirija“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Sigutė Stonytė (už Salomėjos vaidmenį Richardo Strausso operoje „Salomėja“, LNOBT),
Irena Zelenkauskaitė (už Čio Čio San vaidmenį operoje „Madam Baterflai“, LNOBT).
Geriausias darbas operetės srityje
Mindaugas Gylys (už Tasilo vaidmenį Imres Kalmano operetėje „Grafaitė Marica“, Kauno valstybinis muzikinis teatras),
Živilė Lamauskienė (už Lizos vaidmenį operetėje „Grafaitė Marica“),
Raminta Vaicekauskaitė (už Maricos vaidmenį operetėje „Grafaitė Marica“).
Geriausias darbas baleto ar šokio srityje
Inga Cibulskytė (už Džuljetos vaidmenį Sergejaus Prokofjevo balete „Romeo ir Džuljeta“, LNOBT),
Miki Hamanaka (už Auroros vaidmenį Piotro Čaikovskio balete „Miegančioji gražuolė“ ir Nikijos vaidmenį Leopoldo Minkaus balete „Šešėliai“, LNOBT),
Olga Konošenko (už Alyvų fėjos vaidmenį balete „Miegančioji gražuolė“, LNOBT).
Geriausias darbas lėlių teatro srityje
Dailininkė Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė (už kaukes, lėles ir scenografiją spektakliui Augustino Griciaus „Daktaras Dolitlis“, Vilniaus „Lėlės“ teatras),
aktorius Irmantas Jankaitis (už vaidmenis spektaklyje „Daktaras Dolitlis“, Vilniaus „Lėlės“ teatras).
 |
| Loreta Juodkaitė. Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos |
Geriausias darbas teatro vaikams srityje
Nailia Adigamova (už Magnolijos vaidmenį K.areno Chačaturiano balete „Čipolinas“),
Giedrius Arbačiauskas (už vaidmenis spektaklyje Aldonos Liobytės „Aukso obuolys“, Valstybinis jaunimo teatras),
teatro laboratorijos „Atviras ratas“ aktoriai Ieva Stundžytė, Benita Vasauskaitė, Vytautas Leistrumas ir Justas Tertelis (už muzikinį spektaklį-improvizaciją „Senelės pasaka“ pagal Salomėją Nėrį).
Debiuto / Jauno menininko srityje
Loreta Juodkaitė (už šokio spektaklius „Salamandros sapnas. Paveikslas“ ir „Čia ir dabar“, Menų spaustuvė),
Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus (už Brunhildos vaidmenį operoje „Valkirija“, LNOBT),
Marija Korenkaitė (už Turandot vaidmenį spektaklyje „Princesė Turandot“, Šiaulių dramos teatras).
Nacionalinės dramaturgijos autorius – Daiva Čepauskaitė (pjesė „Pupos“).
Nacionalinės dramaturgijos pastatymas – teatro eksperimentas „kartu“ (pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Pupos“, autoriai Jūratė Paulėkaitė ir Dainius Gavenonis, OKT/Vilniaus miesto teatras).
Kultūros ministerijos, Menų faktūros inf.
