Kultūros ministerijoje paskelbti 2017 metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Iškilmingoje paskelbimo ceremonijoje dalyvavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos skirtos - aktorei Eglei Gabrėnaitei - už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą, kompozitorei Justei Janulytei - už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą, rašytojai Danutei Kalinauskaitei - už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą, scenografui Gintarui Makarevičiui - už scenovaizdžio kūrybišką šiuolaikiškumą, vizualaus meno kūrėjams Svajonei ir Pauliui Stanikams - už estetinį kūrybos provokatyvumą ir fotomeninkui Gintautui Trimakui - už fotografijos ištakų sudabartinimą.
„Tai aukščiausias mūsų kūrėjų apdovanojimas, kurį norėtųsi įteikti visiems aukšto lygio menininkas, kurių Lietuvoje turime tiek daug. Sveikinu laureatus ir manau, kad visi, kurie buvo nominuoti šiai premijai, yra nugalėtojai, nes jie - mūsų kultūros ir meno lobynas. Džiaugiuosi, kad šiais metais tarp laureatų yra ypatingai daug moterų kūrėjų“, - kalbėjo kultūros ministrė.
„Atėjo toks laikas, kai moterys tapo vis labiau matomos kultūros ir meno srityje. Kūrybingos moterys pažymi savotišką proveržį, lūžio tašką, kurį mes tikrai įsiminsime“, - teigė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkė, literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.
Šiemet nacionalinėms premijoms buvo pateikta 41 kultūros ir meno kūrėjų kandidatūra. Praėjusią savaitę nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija iš jų atrinko dvylika pretendentų.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai vadovauja literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, komisijos nariai - kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, architektas Audrius Ambrasas, teatro ir kino aktorius Juozas Budraitis, muzikologė Jūratė Katinaitė, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, filosofas Nerijus Milerius, skulptorius ir filmų kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, literatūrologė Jūratė Sprindytė, kino režisierius Audrius Stonys ir menotyrininkė Jūratė Tutlytė.
Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius ir viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.
Kasmet skiriamos premijos siekia 30 tūkst. 400 eurų. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.
***
Vaidina kine ir teatre
67 metų Eglė Gabrėnaitė - Lietuvos teatro ir kino aktorė. Tėvai aktoriai Antanas Gabrėnas ir Genovaitė Tolkutė. Buvęs vyras Romualdas Ramanauskas, sūnus - režisierius Rokas Ramanauskas. E.Gabrėnaitė mokėsi Kauno 4-tojoje vidurinėje mokykloje, 1972 m. baigė Lietuvos SSR konservatoriją. 1972-1990 m. Lietuvos dramos teatro, nuo 1990 m. Vilniaus mažojo teatro aktorė. Aktorė sukūrė kelias dešimtis įsimintinų vaidmenų teatre ir kine.
Vienas pastarųjų vaidmenų - Ponia Citel Thomo Bernhardo „Didvyrių aikštėje“ (2015), režisavo Krystianas Lupa. Vaidino filmuose „Sadūto tūto“, „Mano vaikystės ruduo“, „Turtuolis vargšas“, „Žalčio žvilgsnis“ ir kituose.
E.Gabrėnaitė scenoje ir kine sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, yra pelniusi daugybę apdovanojimų ir titulų, tarp jų - Lietuvos šviesuolės. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė yra ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vilniaus kolegijos docentė. Menininkė didžiuojasi išugdžiusi tokius mokinius kaip režisierius Mindaugas Karbauskis, aktoriai Gabija Jaraminaitė-Ryškuvienė, Aleksas Kazanavičius.
„Mano gyvenimas pilnas paradoksų: esu namisėda, nemėgstu kelionių, viešbučių, bet visą gyvenimą keliauju. Bijau skristi lėktuvu, bet skraidau. Esu aplankiusi 31 šalį“, - pasakojo E.Grabrėnaitė. Daugybę metų bent akies krašteliu Prancūziją išvysti troškusi aktorė šįmet su LNDT trupe 9 kartus pasirodė Paryžiaus, tiek pat Avinjono ir 8 kartus Liono teatro scenose. „Gyvenime būtini noras ir pamišimas, tuomet pasieksi net to, kas atrodo neįmanoma“, - atviravo laureatė.
Kuria ir scenografiją
52 metų Gintaras Makarevičius - Lietuvos dailininkas, scenografas, kino režisierius. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu daugiausia kūrė skulptūrinius objektus („Plaukai - šukuosenos“ 1993 m.), video ir erdvines instaliacijas („Scenos uždanga“ 1995 m., „Matyti ir jausti“, „Dėmesio dekoncentravimas“, abi 1996 m., „Pozicija ir strategija“ 1998 m.). Jo kūriniuose svarbios individo ir aplinkos, žiūrėjimo ir matymo santykio, realybės ir jos atspindžio problemos. Skulptūriniams objektams būdingas tolygus formos ir prasmės įtaigumas, instaliacijoms - interaktyvumas.
Nuo 1999 m. kuria dokumentinius videofilmus, juose kelia socialines, politines problemas, laikotarpio aktualijas. Ameninės parodos: „Parallels“ (Paryžius, Prancūzija, 2008 m.), „vidéo surveillance_001“ (Paryžius, Prancūzija, 2005), „Emisija 2004“ (ŠMC, Vilnius, 2004), „Position and Strategy“ (Štutgartas, Vokietija, 1998 m.). Kolektyvinių parodų Italijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Austrijoje, Lietuvoje, JAV, Lenkijoje, Bosnijoje, Italijoje, Norvegijoje dalyvis. Jo kūrinių turi Nacionalinė dailės galerija, Modernaus meno centras (Vilnius) ir KIASMA (Helsinkis). Šiam menininkui atstovauja Paryžiaus galerija "Schleicher&Lange".
Nuo 1995 m. kuria scenografiją spektakliams. 2008 metais debiutavo kaip teatro režisierius spektakliu „Katinas Temzėje“ pagal Anetos Anros pjesę, premjera įvyko Menų spaustuvėje, vėliau spektaklis įtrauktas į Valstybinio Jaunimo teatro repertuarą. 2010 metais sukūrė spektaklį pagal A.Anros pjesę „Bestija žydrom akim“ (Valstybinis Jaunimo teatras).
