Šis „Teatro žurnalo“ numeris skirtas festivalių temai. Skiltyje „Festivalių keliai ir keliautojai“ apžvelgiame Lietuvoje anksčiau vykusius ir dabar vykstančius teatro festivalius nuo pirmeivio LIFE iki „Naujojo cirko savaitgalio“.
Kaip rašo festivalio LIFE fenomeną analizuojanti Rūta Oginskaitė, teatro žmonėms šis pačioje nepriklausomybės pradžioje pradėtas rengti festivalis „buvo didžiulė vertinga dovana, toks jis ir išliko mačiusiųjų atmintyje“. LIFE legendą kūrė ne tik solidi festivalių programa, bet ir tiems laikams įspūdinga viešųjų ryšių kampanija bei bendra pakili festivalio atmosfera. Šiek tiek mažiau žinomas, tik kartą įvykęs, bet labai svarbių impulsų suteikęs „Kaitos taškas“ - apie šį teatro forumą Brigitai Kulbytei pasakoja renginio idėjinė vadė Elona Bajorinienė. Forumas, kitaip nei LIFE, pasak jos, „reiškė diskusinės erdvės sukūrimą, idėjų apykaitą, naujų pavidalų, kaip gali egzistuoti vienos ar kitos srities meno reiškiniai, ieškojimą“.
Apie 1999-2011 m. vykusią „Naujosios dramos akciją“ rašanti Rasa Vasinauskaitė teigia, kad „NDA per savo gyvavimo laiką atsidūrė (...) ant paties XXI a. pradžios naujos dramos / režisūros sąjūdžio smaigalio“. Teatro festivalių apžvalgos trajektoriją toliau brėžia Alma Braškytė subjektyvioje „Sirenų“ refleksijoje. „Naujojo Baltijos šokio“ istorija savaip išryškėja pokalbyje su Agne Ramanauskaite, pripažįstančia: „Festivalis buvo geriausias mokytojas...“
Diskusijai apie naujus festivalius Kaune Kristina Steiblytė subūrė Žaliakalnio turgaus teatro festivalio organizatorę Iną Pukelytę, „CREATurE Live Art“ kuratorę Dainą Pupkevičiūtę ir „Cirkuliacijos“ rengėją Gildą Aleksą. Nomadinę šiandienos teatro žmonių būtį straipsnyje „Bon voyage: kai namais tampa poilsis“ aptaria Viktorija Ivanova, kalbinanti daug po festivalius keliaujančius Andrių Jevsejevą, Aurimą Minsevičių, Audrą Žukaitytę, Vidą Bizunevičių, Gintarę Masteikaitę, Gediminą Ušacką ir Povilą Laurinaitį. Rubriką baigia kritiškas Aušros Kaminskaitės žvilgsnis į „Naująjį cirko savaitgalį“.
Skiltyje „Kaimynai“ kviečiame iš arčiau pažinti Latvijos, Estijos ir Rusijos festivalius. O rubrikoje „Požiūris“ savo įžvalgomis dalijasi „Teatro žurnalo“ redaktorė Ramunė Balevičiūtė ir filosofas Algis Mickūnas. Ramunė Balevičiūtė straipsnyje „Teatro gimimas iš festivalio dvasios“ nagrinėja senovės Graikijos spektaklių ir šventės, arba festivalio, ryšius ir teigia, kad „festivalinė dvasia glūdi pačiose teatro ištakose, o šiandien nuvykę į didžiuosius teatro festivalius mes taip pat dalyvaujame rituale, patvirtindami, kad priklausome teatro bendruomenei“. Tuo metu Algis Mickūnas specialiai „Teatro žurnalui“ parašytame straipsnyje „Pergalė, šlovė, šventės“ pateikia kritišką požiūrį į šventes ir jų metu atliekamus ritualus bei vaidinamus spektaklius: „Be neregimų tuštumų pašaukimo, herojai kuria kaukes virš gyvenimo reikmenų ir dėl to nieko gyvenimui nepridėję yra garbinami ir šlovinami kaip jų pačių tuščia tapatybė - gryna kaukė, už kurios nieko nėra.“
Kaip žurnalo priedą publikuojame Monikos Kutkaitytės pjesę „Suvalgyk pyragėlį“. Kūrinys buvo parašytas 1998 m. antrajam respublikiniam Jaunųjų dramaturgų konkursui, o po metų pjesės pastatymas buvo parodytas pirmojoje „Naujosios dramos akcijoje“. Vėliau ne kartą pjesę statė įvairios Lietuvos mokyklos. Publikacijai autorė pjesę šiek tiek redagavo.
Naują „Teatro žurnalo“ numerį jau galite rasti spaudos platinimo vietose!
