Tarptautinė lėlininkų sąjunga UNIMA kiekvienais metais kovo 21-ąją sveikina visus lėlininkus ir lėlių teatru besidominčius su Pasauline lėlių teatro diena. Šiais metais viešo pasveikinimo garbė suteikta žymiam italų menininkui, Neapolio Guaratelės ir Pulčinelos lėlių teatro tradicijų puoselėtojui Roberto De Simóne.
„Visi žinome koks reikšmingas lėlių teatro pasaulyje yra Pulčinelos personažas, jo evoliucija per skirtingas formas ir apraiškas, skirtingose šalyse ir kultūrose. Meistro tekstas leis Jums įžengti į pačią neapolietiškosios kultūros širdį, atkreips dėmesį muzikos ir ritmo dimensijas, kurias privalo įvaldyti kiekvienas lėlininkas. Mūsų menas - unikalus ir nuolat besivystantis, augantis. Kovo 21 -ąją švęskime! Tačiau taip pat neužmiškime būti dėmesingais ir sąmoningais, nes tradicinės lėlių teatro formos nyksta, todėl reikalauja mūsų apsaugos. Šiuo aspektu Neapolis ir jo aplinka pateikia mums gerą pavyzdį: daugiau kaip 500 metų čia perduodamos lėlininkystės tradicijos - gaivinantis ir pagarbos vertas reiškinys", - pristatydamas De Simónes sveikinimą teigia tarptautinės UNIMA sąjungos sekretorius kanadietis Jacques´as Trudeou.
Klasikinio europietiško lėlių teatro personažas, susijęs su XVII a. commedia dell´arte tradicijomis, vėliau tapo centriniu Neapolio lėlininkystės tradicijos elementu. Vardas kildinamas iš itališko žodžio pulchino (viščiukas) ir siejamas su groteskišku fizinės išvaizdos bruožu - didele kumpa nosimi. Visuomet apsirengęs baltai, jis dėvi juodą kaukę (taip simboliškai išreiškiama gyvybės ir mirties akistata), makaronai ir medinis šaukštas - dažni veikėjo atributai. Dar vienas specifinis personažo bruožas - šaižus balsas, išgaunamas naudojant pivetę (senas lėlininkų instrumentas, keičiantis balso moduliacijas).
Pulčinela - tingus, visada alkanas, nedoras, žiaurus, plepus ir klastingas veikėjas, pasižymintis ir gynybiška maniera su pretenzija pasirodyti „per daug kvailas, kad suprastų kas vyksta". Pulčinelos personažas paveikė įvairių Europos šalių lėlių teatro tradicijas ir tranformavosi į vietinius liaudiško lėlių teatro herojus: Anglijoje atsirado Misteris Pančas (Punch and Judy teatre), Prancūzijoje - Polišinelis, Rusijoje - Petruška, Danijoje - Mesteris Jakelis, Vokietijoje - Kasperas, Olandijoje - Janas Klaassenas, Rumunijoje - Vasilache.
Roberto De Simóne sveikinimas
Mano pirmasis susidūrimas su Pulčinela įvyko ankstyvoje vaikystėje, kuomet šios lėlės personažas buvo neatsiejama Neapolio vaikų vaizduotės dalis. Tuomet galėjai jį sutikti gatvėje, stebuklinguose žaislų krepšiuose arba ant Šv. Juozapo mugės prekystalių, galiausiai - Piedigrota festivalio metu rengiamose tradicinių žaislų ekspozicijose. Tarp tų žaislų iškildavo Pulčinela. Įsitaisęs miniatiūriniame vežimėlyje jis suplodavo rankomis, vos pajudinus lazdeles suskambėdavo į lėlės rankas įmontuotos varinės lėkštelės...
Pulčinelą galėjai rasti tauškaluose, kūdikių eilėraščiuose ir pasakose; trumpai tariant, lėlė priklausė sapniškai tradicijos faktūrai, leidžiančiai žingsnis po žingsnio pasinerti į giluminių ir simbolinių reikšmių erdvę.
Prie viso to prisidėjo keliaujantis Guarretelle lėlių teatras. Jo fantastiški herojai - Pulčinela, Teresina, Šuo, Mirtis, Pakaruoklis ir kiti - vaidindavo Neapolio Jėzaus (Piazza del Gezu), Šv. Dominyko (San Domenico Maggiore) aikštėse ir prie Kapuos vartų (Porta Capuana), hipnotizuodami mūsų vaikiškus veidus su plačiai pražiotomis iš nuostabos burnomis. Taip gaudavome tikėjimo savo Biblija dovaną.
Pabaigai noriu pasidalinti mintimi, kurią užsirašiau iš lėlininko Nunzio Zamppella. Senosios guarretelle teatro tradicijos puoselėtojas, paklaustas koks svarbus yra lėlininkui pivetės instrumentas, atsakė: „Šis instrumentas esminis. Lėlininko menas nėra lengvas, manipuliavimo įgūdžiai gali būti paprasti, tačiau balsų pamėgdžiojimas turi būti lyg muzika. Sunkiausias dalykas - kaip derinti ir keisti natūralų lėlininko balsą su sąlygišku „pivetės" balsu. Lėlininkas turi mokėti kurti skirtingų balsų partitūrą, nes jam tenka vaidinti tokius skirtingus charakterius kaip Moteris, Kareivis, Vienuolis, Pulčinela, Šuo ir netgi Mirtis. Kad ir kokią kvailystę sakai spektaklyje, garsas turi tapti ritmu: žodžiai yra muzika, judesys yra ritmas, tame slypi tikroji guarretelle teatro jėga."
Apie 1620 m. užgimęs Pulčinelos personažas įkvėpė dešimt kitų Europos lėlių teatro veikėjų, sugebėjusių ne tik linksminti savo publiką, bet ir suteikti erdvės laisvės pojūčiui.
Linkiu visiems penkių kontinentų žmonėms nepaprastos pasaulinės lėlininkų dienos!
Roberto De Simóne - italų kompozitorius, dirigentas, etnomuzikologas, režisierius. Dirbo Nuova compagnia di canto popolare, Neapolio Teatro San Carlo, režisavo operas, tyrinėjo Neapolio folklorą. Įvertintas reikšmingais apdovanojimais; pelnė Prancūzijos Respublikos Prezidento teikiamą Menų Kavalieriaus titulą.
Lietuvos nacionalinio UNIMA centro prezidentės sveikinimas
Ne vienas ir ne kartą susimąsto, kokį teatrą aš šiandien kuriu, koks jis bus ryt, kokia prasmė mano kūryboje, ar aš pasiekiu žiūrovų širdis, ar jas gydau? Toks teatras, kurį matėte savo svajonėse, sapnuose egzistuoja ir realybėje. Ne veltui prirašyta daug mokslinių straipsnių, suorganizuota begalė konferencijų bei diskusijų vizijos ir idėjos realizavimo temomis. Žmonėms idėja ir vizija gyvybiškai svarbi. Tik tai suteikia savęs realizavimo prasmę ir visuomeninę naudą.
Todėl džiaugiuosi svajojančių ir svajones pildančių lėlininkų nuveiktais darbais, kurie įkvepia, rodo pavyzdį, sukelia diskusijas. Be galo džiugina Lietuvos lėlių teatro padangėje besikuriantys nauji teatrai, tikslingai einantys savo svajonės link. Džiaugiuosi ir didžiaisiais lėlių teatrais, nebijančiais jaunųjų konkurencijos, suprantančiais, kad naujas idėjas nešantys tik įžiebia, o ne užgožia priblėsusias žvaigždes. Širdį glosto aktyvieji, nerimstantys ir nenuilstantys lėlininkai. Ir žinoma - naujas lėlių teatras (nebūtinai teatras), jo galimybės, kurios dažnai stebina netikėčiausiose gyvenimo srityse. Ir visa tai vyksta - svajojant, pildant savo svajones. Ta svajonių visuma - sinergija - užburia, įtraukia, vienija, iš jos kyla džiaugsmas ir jėga, norisi būti ne šalia, o kartu. Gamtoje sinergija egzistuoja visur. Du šalia vienas kito pasodinti augalai persipina šaknimis, suteikia vienas kitam stiprybės, todėl kartu auga geriau, negu atskirai.
Tad šios dienos proga linkiu atverti savo širdis ir protą svajonėms, naujoms galimybėms, naujoms alternatyvoms.
Su Pasauline lėlininkų diena sveikinu visus - lėlių teatrą mylinčius, be lėlių teatro negalinčius gyventi, kūrybinį džiaugsmą lėlių teatre randančius, bendradarbiaujančius ir bendraujančius lėlininkus!
Su geriausiais linkėjimais,
Lietuvos nacionalinio UNIMA centro prezidentė Aušra Juknevičienė
Lietuvos nacionalinio UNIMA centro inf.
