„Bado meistre“ Nekrošius ironizuoja save ir savo indėlį į teatro meną taip, kaip tą gali daryti tik dideli menininkai. Jis teigia teatrą, kaip gyvą kūrybą, kuriai nesvetimas chuliganizmas.

Gabrielė Tuminaitė apie Pauliną Pukytę: „Džiaugiuosi, kad ji išmintingai dalyvauja repeticijose, nesakralina teksto. Galime tartis, ginčytis dėl prasmės, suprasdami, kad knyga yra knyga, o į teatrą įeina ir daug kitų elementų“.

Tai viena iš išvadų, prie kurių prieita X tarptautinio operos seminaro „Prancūzų operos akiratyje“ metu.

Jis išanalizavo dviejų dešimtmečių teatro repertuarą ir mato ryškų teatro nusigręžimą nuo jo įkūrėjo Juozo Miltinio teatro supratimo, jo teatrinių idėjų ir tikslų, noro nenusileisti iki provincialaus meno supratimo ir meninio skonio lygio.

Vienu iš spektaklio įkvėpimo šaltinių tapo žymus amerikiečių komikas George´as Carlinas ir jo kalba „Saving the planet“. Anot komiko, išnykimas gresia ne Žemei, bet žmonijai.

Teatras bus atviras visiems, kurie nori pasirodyti, tačiau neturi tam erdvės. Patys teatro šeimininkai sako, kad nenori būti reperetuarinis teatras ir kad savo aktorių trupės nerinks.

Jurga Knyvienė: „Jau anksčiau pastebėjau, jog teatras tapo neįdomus, todėl pirma užduotis bus išsiaiškinti, kas atsitiko”.

„Dalyvavau Pietų Korėjos festivalyje SPAF, po šių gastrolių tapau didžiule Azijos kultūros mėgėja. Tikiuosi, kad Kinijoje irgi bus taip pat gerai“, – sakė „Chaoso“ režisierė Yana Ross.

Dešimtoje klasėje sukūriau spektaklį, po premjeros priėjo miesto režisierius, stipriai apkabino ir į delną įdėjo degtukų dėžutę, kurioje buvo vienas degtukas: „Linkiu, kad ši dėžutė kada nors būtų pilna.“