Kad galėtum rašyti teatrui, reikia išmokti paties amato, žinoti taisykles, kad vėliau galėtum jas laužyti. Taip mums sakydavo profesorius Heineris Mülleris, nors jo paskaitose pedagogikos, rodos, nė nebuvo.

Festivalio KITOKS svečiai iš Kanados: žinojau, kad jei ir toliau darysiu tai, ko manęs kažkas prašo, nebūsiu laiminga. Nusprendžiau, jog verčiau turėsiu mažiau pinigų, bet darysiu tai, ką noriu.

Kai Sarah Kane buvo paklausta, kodėl ji rašo tokias žiaurias pjeses, ji nė kiek nesutrikusi atsakė: „Ne, aš nerašau žiaurių pjesių – aš tiesiog stengiuosi būti maksimaliai nuoširdi“.

Kolomnos žmonės laukia kalėdojančių artistų namuose, pasiruošę stalus ir susigalvoję prakalbas. Vieni šeimininkai nuoširdžiai vaišina vyšnių kompotu, o kiti, turtingesni, ir rublių pluoštą į pintinę įmeta.

Juk nemirsite, jei suklysite. Teatras yra iššūkis, sunkus ir varginantis, bet vis dėlto tai žaidimas ir tuo reikia mėgautis. Tuomet atsiras daugiau laisvės.

Žiūrovai turėjo nuspręsti, ar aktorės Ligitos Kondrotaitės monospektaklis „Moterims ir jų vyrams“ gali atsirasti Juozo Miltinio dramos teatro repertuare.

Žodžiai sunkiasi iš scenos lėtai, o spektaklio jėga – puiki aktorystė ir preciziškai priderintas tekstas.

Estijos rusų dramos teatras šiemetinės viešnagės metu suvaidins keturis spektaklius suaugusiems ir du jaunajai publikai.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgu pradėjo dirbti poetas, eseistas ir vertėjas, Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas Rolandas Rastauskas.