Kaune gyvuojantis festivalis – seniausias iš teatralų renginių Lietuvoje. Daugiausiai apdovanojimų šįkart pelnė vilniečiai teatralai.

Nors sofos negirdi, nereaguoja, visgi įsivaizduoti, jog tu gali būti išgirstas ir suprastas – intriguojanti ir įkvepianti praktika.

Alainas Platelis savo artistus nuolat skatina pačius imtis choreografijos, scenas konstruoja iš artistų patirčių ir jų sukurtų šokio frazių.

Man asmeniškai labai svarbus retai bevartojamas žodis „siela“. Teatre aš ieškau to paties, ko dairausi ir muzikoje, kine, literatūroje.

Šis teatras siūlo laisvalaikio alternatyvą, tarsi kasdienybės papildą šeimoms, kurios augindamos vaikus patiria tam tikrą socialinę izoliaciją.

Sudėtingos istorijos atsiskleidžia per vieno asmens prizmę. Būtent tai įdomu – mažų istorijų sanglauda su globaliu naratyvu.

Žurnale apžvelgiami Lietuvoje anksčiau vykę ir dabar vykstantys teatro festivaliai, kviečiama iš arčiau pažinti Latvijos, Estijos ir Rusijos festivalius.

Rusijoje visi meistrai žiaurūs. Mano mokytojas Rimas Tuminas ne toks žiaurus. Maža to, jis moka įskelti kalnus, atverti krioklius.

Prizas – už Vladimiro Dorondovo režisuotą premjerinį monospektaklį „Vienišas žmogaus balsas“ pagal Svetlanos Aleksijevič knygą „Černobylio malda“.