Net porą dešimtmečių Jaunimo teatro repertuare išsilaikė Dalios Tamulevičiūtės spektaklis „Haroldas ir Modė“, kur Nijolė Gelžinytė sukūrė kelioms žiūrovų kartoms svarbią ir nepamirštamą Modę.
Impulsą ir patvirtinimą, kad einama teisinga linkme davė patys pirmieji „Teatriuko“ spektakliai: „Piemenėlių išdaigos“ ir „Kad būtų linksma“.
Geriausia, kad scenoje apie kostiumą aktorius nebegalvotų. Ir, žinoma, man svarbu, kaip jie įsivaizduoja savo vaidmenį.
Festivalio programoje – spektakliai, parodos, kino seansai, poezijos skaitymai, muzikos koncertai. „Mūsų klasė“ vaidinama rugsėjo 16 d.
Keturias dienas truksiančioje lietuviškų spektaklių vitrinoje bus pristatyti įdomiausi 2017-2018 m. Lietuvos scenose sukurti spektakliai.
Tai buvo dienoraščių rašymo epocha, o Tolstojus rašė netgi du – vieną, kurį, žinodavo, skaito žmona, kitą slėpdavo bate, bet žmona vis tiek surado.
Norėčiau, kad šiandieninis Jaunimo teatras puoselėtų gilesnį, skvarbesnį žvilgsnį į žmogų ir istoriją, kalbėtų ne vien apie lietuviškos, bet ir europietiškos visuomenės problemas.
Sostinės savivaldybė turės Vilniaus miesto trupių konkursą ir meno įstaigų kūrybinės veiklos programų konkursą.
Apsaugodamas save nuo blogio, su juo nesusidurdamas, tu tampi abejingas. Ten, kur išspjaunami tie abejingieji, ir yra šito spektaklio veiksmo vieta.
