Kunigas Julius Sasnauskas mišias už mirusius teatro menininkus aukos pirmadienį, prisiderindamas prie aktorių „oficialiai“ laisvos dienos.
Aktorė sumąstė savo monospektaklį pagal knygą „Černobylio malda“ dar iki tol, kai Svetlana Aleksijevič pelnė Nobelio literatūros premiją.
Mažame ir jaukiame kamerinių spektaklių festivalyje-konkurse dalyvavo lėlininkai iš Ukrainos, Estijos ir Lietuvos.
„Baltic House“ – vienas iš dviejų didžiųjų teatrinių įvykių, kasmet rengiamų Rusijoje. Sausio mėnesį „Pamišėlis“ bus vaidinamas Paryžiuje.
Knygoje „Dramatika“ Gabrielė Labanauskaitė supynė teoriją ir praktiką, teorijos įžvalgas tikrindama dramaturgų sprendimų pavyzdžiais.
Tapęs tarptautiniu, festivalis kviečia į penkių pjesių skaitymus, du eskizų pristatymus, filmo peržiūrą ir į kolektyvinį monologą.
Tiek mene, tiek moksle vyksta tie patys procesai. Ir ten, ir ten reikia atkaklumo, vaizduotės, kūrybiškumo.
Tuščios kėdės – tai chroniškas politikų neveiksnumas ir bejėgystė. Tuščios kėdės – kultūros įstaigų tuštėjimas dėl neadekvačios ir neteisingos kultūros politikos.
Kas galėjo pamanyti, kad vienas didžiausių praėjusio šimtmečio poetų ir vienas didžiausių šokėjų susilies ir sukurs teatro magiją?
