Dabartinis dramaturgų pasyvumas man yra mįslė. Nejaugi žmonės nemato, kas darosi aplinkui, argi reikia dar svarstyti, o ne sėsti ir rašyti?

Didžiausios tiesos apie teatrą – iš šviesaus atminimo mano mokytojos Dalios Tamulevičiūtės.

Kartu su AnnaLina Hertzberg jaunieji dramaturgai laužys taisykles, eksperimentuos su tekstais ir mokysis kurti santykį su žiūrovais.

Ieškoma naujų talentų, norinčių atskleisti savo kūrybinę tapatybę, taip pat suteikiama galimybė žinomiems jauniems kūrėjams realizuoti savo idėjas.

Svarbu, kad teatras turėtų edukacinių programų regionuose, kuriuos kur kas rečiau pasiekia kokybiški renginiai.

1997 m. profesinę karjerą pradėjusi Ingrida Ragelskienė iki šiol aktyviai rašo apie teatrą. Taip pat aktyviai domisi dramaturgija.

Profesorius pasidalino, jog vaikystėje jis buvo sudaręs Žemaitės kalbos žodynėlį, o apsakymus – „Marčią“, „Petrą Kurmelį“ – mokėjo atmintinai.

Šiųmetė programa – aukštos kokybės klasikos, tikro ir nuoširdaus teatro vaikams ir jaunimui derinys.

Jai išties rūpi kritiko profesija, apie kurią įprasta tylėti arba ją ironizuoti. Tai jautri žmogaus, pasirinkusio šią profesiją, statuso ir išgyvenimo tema.