Šį sezoną teatro repertuare sumanyta klasikos pastatymus supinti kartu su šiuolaikine drama.
Konferencijos pavadinimui pasirinkta „plyšio“ metafora, raginanti į egzistuojančius kartų skirtumus pažvelgti įvairiais kampais.
Prašome atkreipti kultūros leidinių, kultūros redakcijų ir valstybės institucijų dėmesį ir užtikrinti adekvatų ir orų finansavimą kritinėms refleksijoms.
LNDT šį sezoną klausia: ar begalė pasirinkimų ir nenoras rinktis aiškios idėjos, konkrečios pozicijos nėra šių dienų ideologija?
Kiekvienas „Kandido“ taktas kupinas gyvybės, judesio, jausmų, kontrastų – fantastiška medžiaga režisieriui.
Dvi kūrybinės grupės netrukus pristatys garso kelionę po Vilniaus geto teritoriją ir opusą Sąjūdžio laikų tema.
Šis spektaklis – tai tam tikras būdas permąstyti, ką karas reiškė kariavusiems ir tiems, kurie jį stebėjo per televiziją.
Pasak teatro kritikės D. Rutkutės, M. Černiauskaitės vaidyba buvo artima tradicinei klasikinės tragedijos atlikimo manierai, emocionali.
M.Ivaškevičius pasakojo apie savo patirtį dirbant su įvairiais režisieriais, dalijosi įžvalgomis apie dramaturgo ir režisieriaus santykį teatre.
