Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pristatė artėjančią Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Don Žuanas“ premjerą. Tai yra bendras Graikijos nacionalinės operos, Danijos karališkosios operos, Geteborgo operos ir LNOBT pastatymas, kurį Vilniaus scenoje matysime nuo kovo 7 dienos.
„Wolfgango A. Mozarto operos privalo būti kiekvieno save gerbiančio operos teatro repertuare. O „Don Žuanas“ patenka į pasaulyje dažniausiai statomų operų dešimtuką, tad yra patyręs šimtus skirtingų pavidalų, interpretacijų ir atlikimo niuansų. Džiaugiamės, kad atliekamas jaunų lietuvių operos solistų, jis vėl sugrįžta į mūsų repertuarą.
Beje, ši opera lydi kiekvieną mano profesinės karjeros etapą: kai 2002 m. atėjau dirbti į LNOBT, teatre buvo rengiama „Don Žuano“ premjera. Kai išvykau vadovauti Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, ten taip pat pastatėme „Don Žuaną“. Sugrįžau dirbti į LNOBT – ir „Don Žuanas“ vėl mane pasitinka“, – keistus sutapimus pastebi LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė.
Premjeros muzikos vadovas Valentinas Egelis, prieš pusantrų metų festivalyje „LNOBT Open“ dirigavęs Josepho Haydno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“, W. A. Mozarto „Don Žuaną“ vadina šedevru, kuriame genialusis kompozitorius pranoko pats save.
„Jei reikėtų iš šios operos išsirinkti labiausiai patinkantį epizodą – nesugebėčiau to padaryti, nes visas kūrinys yra be galo įdomus. Galėčiau tik pridurti, kad Mozarto muzika mane lydi nuo pat gimimo. Ir tai nėra graži metafora: aš gimiau ne ligoninėje, o namuose, tėvui tuo metu pianinu skambinant Mozarto sonatą. Visa tai labai simboliška, nes bet kuriam muzikui Mozartas yra pagrindų pagrindas, ant kurio vėliau pastatoma visa kita“, – tvirtina dirigentas.
Viešbutis kaip laikinos būties metafora
Režisierius Johnas Fulljamesas atvirauja, kad W. A. Mozarto šedevro akivaizdoje visi spektaklio kūrėjai jaučiasi kaip nykštukai.
„Ši opera turi tiek komiškąjį, tiek ir tamsųjį savo pradą. Pavyzdžiui, seksualinės prievartos temą, kuri tuo metu, kai kūrėme šį pastatymą, dėl #metoo skandalų pasaulyje tapo itin jautri. O mes siekėme šiuolaikinės teatro kalbos ir kuo ryškesnio rezonanso nūdienos žmogui, tuo pačiu, suprantama, neprarasdami dermės su genialia W. A. Mozarto muzika“, – teigia J. Fulljamesas.
Režisierius akcentuoja, kad savitumo jau ketvirtoje Europos šalyje pristatomai jo sukurtai „Don Žuano“ versijai kaskart suteikia nauji atlikėjai. „Čia, Vilniuje, turime dvi skirtingas, tačiau itin lygiavertes solistų sudėtis. Iš esmės šis pastatymas neapibrėžia, koks turėtų būti Don Žuanas: jauniausiam šią partiją atlikusiam solistui buvo 19 metų, vyriausiam – 60. Operos veiksmas vyksta šiuolaikiniame viešbutyje. O viešbučiuose gyventojams išvykus nelieka absoliučiai jokių jų buvimo ženklų. Tai galima suprasti ir kaip laike apribotos mūsų žemiškosios egzistencijos metaforą. Operoje stebime tobulą dermę tarp meilės ir mirties, tarp Eroso ir Tanato. Kone kiekvienas „Don Žuano“ personažas kalba apie mirtį: kažkas ketina nusižudyti, kažkas ruošiasi žmogžudystei, kažkas iš tiesų nužudo kitą žmogų. Tad kūrinys, iš pirmo žvilgsnio atrodantis kaip komedija, iš tikrųjų yra pasakojimas apie mirtį“, – pabrėžia scenos meistras.
Skirtingi kambariai ir jų gyventojai
Lietuvoje Giacomo Puccini operai „Bohema“ sukurta scenografija išgarsėjęs britų menininkas Dickas Birdas juokauja, kad pereiti gatvę, skiriančią Kongresų rūmus (dabartinę LVSO koncertų salę) nuo Operos ir baleto teatro, jam užtruko net du dešimtmečius.
„Anoje gatvės pusėje problematiškiausia buvo tai, kad scena neturėjo užkulisių ir jokios teatro mašinerijos. Čia viso to turiu su kaupu, tad teko mąstyti, kaip įveiklinti didžiulės scenos gabaritus. „Don Žuanas“ yra labai paveiksliška opera – joje nuolat keičiasi veiksmo vietos. Mūsų pastatyme tai bus skirtingi viešbučio numeriai, kurie atspindės įvairius visuomenės sluoksnius – nuo prabangių didikų apartamentų iki kambarių, kuriuose apsistoja eiliniai žmonės“, – pasakoja scenografas.
Operos choreografė Maxine Braham taip pat pabrėžia, kad kurdama operos judesį taikėsi prie kiekvieno personažo, padėdama atspindėti jo socialinį sluoksnį, energetiką ir elgesio motyvus.
Šįkart LNOBT premjeroje išvysime nemažai jaunosios kartos lietuvių atlikėjų. Don Žuano vaidmenį ruošia operos solistai Modestas Sedlevičius ir Steponas Zonys, Leporelo – Tadas Girininkas ir Raimundas Juzuitis, Donos Anos – Kseniya Bakhritdinova ir Ona Kolobovaitė, Donos Elvyros – Kamilė Bonté ir Gabrielė Bukinė, Cerlinos – Lina Dambrauskaitė ir Monika Pleškytė, Don Otavijaus – Krystianas Adamas ir Tomas Pavilionis. Spektaklyje dainuoja LNOBT choras (meno vadovas – Česlovas Radžiūnas).
Žiūrovai, nespėję įsigyti bilietų į premjerinius spektaklius, operą „Don Žuanas“ LNOBT scenoje galės pamatyti ir 2025 m. rudenį – nuo lapkričio 14 iki 21 dienos.
LNOBT informacija
