Gruodžio 6, 7 d. 19 val. Menų spaustuvės Juodojoje salėje teatras „Atviras ratas" rodys trečiąją septintojo kūrybinio sezoną premjerą - spektaklį „Ofelijos" pagal režisierės Ievos Stundžytės debiutinę pjesę „Aš, tu ir Ofelija". Režisierė - Ieva Stundžytė. Spektaklio kostiumų dailininkė - Vilma Galeckaitė-Dabkienė, spektakliui muziką sukūrė ir gyvai ją violončele atliks Vytautas Leistrumas.
„Ofelijos" - tai netikėtas, skaudus išpažinties spektaklis, sukurtas tęsiant teatro laboratorijos tradiciją, leidžiančią eksperimentuoti, išbandyti naujas teatrines formas ir raiškos priemones, nerti ten, kur dar nebūta ir kartu labai pavojinga. Spektaklio centre - penkios skirtingą asmeninę ir profesinę patirtį turinčios artistės, visos kuriančios Ofelijos vaidmenį, vieną iš subtiliausių ir kartu stipriausią moteriškumo kvintesenciją demonstruojančių ne tik Wiliamo Shakespeare´o, bet ir apskritai visos Vakarų dramaturgijos įvaizdžių. Ofelijos vaidmuo ir jos kūrimas kiekvienai aktorei atveria skirtingas asmenines patirtis ir jausenas, prikelia ir šviesiausius vidinius angelus, ir tamsiausius demonus. Spektaklyje vaidina aktorės Elzė Gudavičiūtė, Marija Korenkaitė, Judita Urnikytė, Toma Vaškevičiūtė, Aldona Vilutytė.
Spektaklio kūrėjos pripažįsta, kad spektaklio pavadinime - neatsitiktinė daugiskaita. Penkios skirtingos Ofelijos atveria skaudžius savosios tapatybės klausimus - būti aktore, būti moterimi, būti motina, mylimąja ir mylinčiąja. Taip giliai nėrusios aktorės neretai atsiduria ties bedugne, nes šių temų sąsajos ne visada lengvai randa atliepinius realiame gyvenime. Galiausiai, apskritai ne visada lengva sąžiningai ir nuoširdžiai imti svarstyti savosios esmės klausimus ir mėginti apsibrėžti galimus atsakymus.
Kalbėdama apie būsimą premjerą spektaklio režisierė Ieva Stundžytė sako: „Ar yra pasauly toks vaidmuo, dėl kurio būtų verta atsisakyti gyvenimo? Kokią kainą moteris - aktorė, režisierė - sumoka už galimybę kurti teatre? Šie klausimai neduoda man ramybės nuo pat studijų metų. Todėl „Ofelijos" - dabar arba niekada. Skamba fatališkai, bet imantis šios temos kitaip ir būti negali."
„Ofelijos" - tai spektaklis-laboratorija, kuriame neatsiejamai susipina provokacijos ir išpažintys, išorė, paviršius ir vidinė, neretai užslėpta asmeninė gelmė, galiausiai, skausmas, bet visa tai būtinieji elementai, mėginant sąžiningai ieškoti atsakymų į esminius aktorystės klausimus. Šis spektaklis ne tik klausia, kas yra aktorė, kas yra moteris, kur pasibaigia viena ir prasideda kita, bet kartu ir formuoja esminį ne tik teatro, bet ir viso gyvenimo prasmės klausimą.
