Netekome aktoriaus Broniaus Gražio

2013-08-17 Menų faktūra, ve.lt

aA

Netekome iškilaus Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Broniaus Gražio. Jam buvo 79 metai.

Klaipėdos dramos teatro aktorius Bronius Gražys gimė 1934 m. sausio 5 d. Nečionyse, Rokiškio apskrityje, 1956 m. baigė Lietuvos valstybinę  konservatoriją, 1968 m. – Aukštuosius režisūros kursus Mažajame teatre Maskvoje. 1956-1962 m. vaidino Marijampolės dramos teatre. Nuo 1963m. – Klaipėdos dramos teatro aktorius, nuo 1968 m. ir režisierius. 1973-1991 m. dėstė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, nuo 1992 m. – Klaipėdos universitete, nuo 1997 m. – ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje.

Daugiau nei per 50 kūrybos metų aktorius sukūrė virš pusantro šimto vaidmenų. Tarp ryškiausių - Darselas (A. Žari „Šeštasis aukštas"), Liudvikas (Lope de Vega „Šuo ant šieno"), Karelas (A. Blažekas „Turtingas vakaras"), Žič-Žičkovskis (J. Marcinkevičius „Čičinskas"), Milkus, Motiejus (Just. Marcinkevičius „Mažvydas", „Katedra"), Tėvas (J.Glinskis „Po Svarstyklių ženklu"), Luka (M. Gorkis „Dugne"), Don Chuanas (Shakespearea‘s „Daug triukšmo dėl nieko"), Redžinaldas Peidžetas (R. Harwoodas „Kvartetas") ir kt. Yra sukūręs ne vieną ryškų, įsimintiną vaidmenį kino ir televizijos filmuose: Dariaus patėvis („Skrydis per Atlantą"), Acus („Šienapjūtė"), Profesorius („Valentina") ir kt.

Didžiulis Broniaus Gražio įnašas į Klaipėdos dramos teatro kūrybinį gyvenimą – ir jo režisuoti pastatymai, tarp kurių – E. Ranneto „Kriminalinis tango”,  K. Binkio „Atžalynas”,  J. Grušo „Barbora Radvilaitė”, R. Samulevičiaus „Nebylys” pagal Vaižgantą, Moliere‘o „Tartiufas”, N. Simono „Keistuoliai iš varjetė”, S. Maršako „Katės namai” ir kt.

Visus penkiasdešimtį kūrybinės veiklos metų Bronius Gražys buvo aktyvus lietuvių rašytojų, poetų kūrinių propaguotojas (scenaristas, režisierius ir skaitovas). Tarp daugybės jo parengtų literatūrinių renginių paminėtini literatūriniai vakarai skirti K. Donelaičiui, V. Kudirkai, Maironiui, Vaižgantui, J .Biliūnui, S. Nėriai, Just. Marcinkevičiui, I. Simonaitytei, K. Binkiui, B. Brazdžioniui ir kt.

Ketvirtį amžiaus Bronius Gražys kūrė scenarijus, ruošė projektus ir režisavo Klaipėdoje Jūros, Dainų, Sporto, Rašytojų ir poetų, Medikų  šventes, Tarptautinės teatro dienos renginius ir kt.

Nuo 2001m. Bronius Gražys – Klaipėdos universiteto docentas. Daugiau nei tris dešimtmečius dėstė vaidybos, režisūros ir grimo pagrindus choreografijos specialybės studentams, paruošė  ir išleido „Grimo pagrindus” – metodinę knygą aukštųjų mokyklų ir meno fakulteto studentams bei pedagogams. Dirbdamas su studentais yra sukūręs spektaklių, tarp jų Just. Marcinkevičiaus „Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas”.

Aktorius yra ir kelių poezijos rinkinių autorius, išleido rinkinius „Žvyrkeliai”, Išskridę paukščiai”, „Rieda saulė vakarop”,  Spalvoti stikliukai”, „Delnai”, „Sonetai, portretai ir haiku”.

Bronius Gražys  žinomas ir kaip tapytojas, dailės kolekcionierius. Jis kuravo Klaipėdos ir Respublikos dailininkų darbų parodas, pats tapė, yra surengęs 38 tapybos, asambliažų bei koliažų autorines ir kolektyvines parodas Lietuvoje bei užsienyje.

Daugiau nei 30 metų Bronius Gražys yra buvęs Klaipėdos dramos teatro meno tarybos narys, Lietuvos teatro sąjungos prezidiumo narys, Klaipėdos miesto dramos sekcijos pirmininkas. Aktorius buvo Pirmojo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimo delegatas.

Už nuopelnus nacionalinio teatro menui 1984m. aktoriui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas. 2007m aktorius Bronius Gražys apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Tais pačiais metais už išskirtinius nuopelnus uostamiesčio kultūrai suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas.

Atsisveikinimas su B. Gražiu - Klaipėdos Muzikiniame teatre pirmadienį, nuo 15 iki 21 val. Artimieji prašo pagerbti mirusįjį baltu gėlės žiedu.

Klaipėdos dramos teatro inf.

* *  *

„Man nuo vaikystės buvo aišku, kas yra Lietuva ir jos žmonės. Užtat visur ir visada stiprybės sėmiausi iš Lietuvos šviesuolių. Ir man brangiausi tie vaidmenys, tegul ir epizodiniai, kuriais galėjau reikšti savo disidentinę dvasią: kunigas Dovydaitis „Žemaičių piemenyje", piršlys Mataušas „Marčioje", vargonininkas Milkus „Mažvyde", žibintininkas Motiejus „Katedroje", kunigaikštis Vylintas „Mindauge". Na, o iš režisuotų darbų labiausiai vertinu Juozo Grušo „Barborą Radvilaitę" ir „Nebylį" pagal Juozo Tumo-Vaižganto kūrybą",- sakė Bronius Gražys interviu „Vakarų ekspresui".

VE.LT

Naujienos