Gegužės 22 ir 23 dienomis Eimunto Nekrošiaus premjera pagal Aleksandro Puškino kūrinį „Borisas Godunovas" Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) užbaigs pastarųjų penkerių metų kūrybinę programą. Nepagražintus Rusijos istorinius faktus, valdovų kovą dėl valdžios atskleidžiantis spektaklis yra ir paskutinė jubiliejinio 75-ojo sezono premjera.
„Tai spektaklis apie valdžios, žmonių santykius, jų santykius su valstybe. Valdžios žmonės taip pat ateina iš liaudies. Jie tokie kaip ir mes. Labai įdomu, kad kai pradedamas vystyti valdovo kultas, toks žmogus pasidaro visiškai kitoks. Gal tai bus aštrus kūrinys - ne man spręsti. Dirbti prie šios pjesės buvo labai smagu, bet ir labai sunku. Tiek daug scenų - reikėjo spręsti ir spręsti. Dar man patinka, kad šiame kūrinyje labai dažnai minima Lietuva. Tai paguodžia, kad buvome svarbūs šioje dramoje. Su kai kuriais Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriais dirbau pirmą kartą, ir dirbti buvo smagu. Gal ne visai vienas kitą išgirdome, bet darbštumo, pagarbos vienas kitam, manau, nepritrūko. Ačiū aktoriams už jų kantrybę", - sakė režisierius Eimuntas Nekrošius.
„Šis darbas buvo kuriamas labai ilgai. Kalba apie jį prasidėjo lygiai prieš metus. Režisierius dvejojo, ar verta jį pradėti. „Borisas Godunovas" yra aštrus spektaklis, galbūt kažkam jo finalas pasirodys per aštrus. Tačiau tai jokiu būdu nėra sąskaitų suvedinėjimas su kita šalimi, tauta. Mano nuomone, iš visos Nekrošiaus kūrybos šis pastatymas yra arčiausiai dabartinio laiko. Tai yra ir sudėtingiausias per penkerius metus šiame teatre sukurtas spektaklis. Nors vizualiai jis atrodo paprastas, bet prasminiai sprendimai yra labai sudėtingi. Nekrošius yra labai apsiskaitęs ir besiruošdamas darbui puikiai žino kūrinio pastatymo kontekstą. Tad apsispręsdamas statyti „Borisą Godunovą" jis puikiai žinojo, kad dabar vyksta tam tikras „Boriso Godunovo" atgimimas, jis yra statomas įvairiose scenose, ne tik Rusijoje. Manau, tai irgi provokavo imtis šio darbo ir išreikšti savo poziciją ne vien apie Puškino kūrinį, bet ir apie teatrą", - kalbėjo LNDT meno vadovas Audronis Liuga.
Pagrindinį nuožmaus caro Boriso Godunovo vaidmenį atliekantis aktorius Salvijus Trepulis sakė, kad spektaklyje valdžia yra tik Puškino pasirinkta forma, iš tiesų dominuoja neapykantos tema. „Mano herojus yra iš bajorų sluoksnio ir visą laiką bando įrodyti sau, kad jis - centrinė figūra, tačiau jo neapleidžia ir nuolatinės abejonės. Sudėtinga kalbėti apie spektaklį, kol jis „neišėjęs", nes neaišku, ar žiūrovams bus matoma tai, ką mes norime pasakyti, bet manau, kad bajorijos tarpusavio susidūrimai, o ne santykiai su liaudimi, yra šios medžiagos variklis", - svarstė aktorius.
Bajorijos atstovą Šuiskį vaidinančio Arūno Sakalausko manymu, žmonės, liaudis neturi jokio išskirtinio bruožo: „Mes, kaip ir spektaklio liaudis, tylime. Mes išrenkame visuomet kitus tuos pačius. Žmogus padalina ledų žmonėms ir jau sėdi Europos Parlamente, o mes ir toliau tylime. Liaudis valdžiai niekada nieko nereiškė ir nieko nereikš. Jie kažką reiškia tik prieš rinkimus. O grįžtant prie režisieriaus - buvo įdomu susitikti, nes aš niekad iki šiol nedirbau su Nekrošiumi. Mano supratimu, jis dirba stambiais potėpiais. Kuriant šį vaidmenį, man nereikėjo sugalvoti, iš kur mano personažas ateina, su kokia mašina važinėja, į kelintą aukštą lipa ir pan., kaip buvo repetuojant su Krystianu Lupa. Kuriant „Borisą Godunovą" yra arba „nesąmonė" arba „gerai". Gal seniai su režisieriumi dirbantiems aktoriams lengviau „įsikirsti", man tai buvo sunkoka."
Apsišaukėlį Dimitrijų, norintį užimti valdžią, vaidinsiantis Marius Repšys džiaugėsi pirmu darbu su režisieriumi, tik juokavo, kad repeticijos buvo jam neįprastai ilgos. „Aš tai Nekrošių iš pusės žodžio suprantu. Man buvo labai lengva su juo dirbti, tik truputėlį per ilgai. Aštuoni mėnesiai repeticijų man yra labai daug. Su Koršunovu per du mėnesius tris premjeras išleidom. Čia kitas reikalas, bet gerai, kad aš Nekrošių greit supratau, „įkandau". Tai buvo labai gera ir įdomi patirtis. Nekrošius mano vaidinamam Dmitrijui pridėjo labai daug spalvų, padarė jį gyvą. Kiekvienoje scenoje Dmitrijus yra skirtingas, tai - didelis režisieriaus indėlis. Nekrošiaus teatras yra išskirtinis, nes jis kuria pats, kaip gerai sakė Arūnas, jis yra tarsi tapytojas, o aktorius yra kažkokia jo kuriamo paveikslo spalva", - kalbėjo aktorius Marius Repšys.
Liaudies atstovą Jurodivą Nikolką vaidinantis Povilas Budrys buvo itin lakoniškas: „Kaip vienos repeticijos metu pasakė režisierius: „Kuo mažiau tu kalbėsi - tuo bus geriau", tai aš gal šia citata ir apsiribosiu".
Vienintelį ryškų moters Marinos Mnišek, kurią įsimyli apsišaukėlis Dmitrijus, vaidmenį kuria aktorės Monika Vaičiulytė ir Elžbieta Latėnaitė. Anot Latėnaitės, „svarbiausia čia yra ne meilė, ne aistra, bet caras, bajorai. Dmitrijaus ir Marinos meilės istorija lieka už ribos, todėl per tą vieną sceną bandome parodyti ryšį, interpretuotą Puškino ir režisieriaus. Aš į spektaklį žiūriu kaip į meno, o ne istorijos raišką. Labai smagu dirbti su tokia medžiaga."
Iki sezono pabaigos „Borisas Godunovas" dar bus rodomas gegužės 30 d., birželio 10, 18 d.
LNDT inf.
