Tauras Čižas
Spalio 31 d. teatras „Meno fortas„ baigė gastroles Meksikoje, kurių metu Leono ir Guanachuato miestuose buvo parodyti penki režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektakliai „Hamletas“ pagal Shakespeare´o dramą. Kasmet vykstantis didžiausias Centrinėje Amerikoje tarptautinis festivalis „Cervantino„ jau antrą kartą pažindina Meksikos žiūrovus su lietuvių teatru. Prieš dvejus metus čia buvo rodytas „Otelas“.
Kadaise klestintis, kalnuose ant sidabro kasyklų pastatytas įspūdingas Guanachuato miestas, išsekus sidabro ištekliams, kurį laiką galėjo didžiuotis tik nuostabia pastatų architektūra ir universitetu. Tačiau 1972 metais studentų suvaidintos kelios Cervanteso kūrinių scenelės pradėjo festivalio tradiciją, kuri jau tęsiama 37-eri metai. Dabar miestelyje, kuriame niekuomet nėra apsilankęs garsus ispanų rašytojas, apstu Cervanteso ir jo herojų, Don Kichoto ir Sančos Pansos, paminklų. Kasmet spalio mėnesį miesto gatves užtvindo festivalio dalyvių, žiūrovų iš visos Meksikos ir turistų iš kitų Amerikos šalių minios. O miesto viešbučiams, restoranams ir suvenyrų pardavėjams tai svarbiausias metų įvykis, leidžiantis ramiau gyventi visus likusius metus.
Įspūdingoje festivalio programoje - teatro, muzikos, kino, gatvės teatro, edukacinės ir akademinės programos, parodos. Šių metų festivalis didžia dalimi buvo skirtas Kanados Kvebeko provincijai. Todėl teatro programoje šalia Nekrošiaus spektaklio meksikiečiai pamatė vieno originaliausių teatro kūrėjų Robert´o Lepage´o spektaklį „Andersono projektas".
Paskutinysis „Hamleto„ spektaklis sutapo su audringai Meksikoje švenčiama Mirusiųjų diena. Taigi finalinius Andriaus Mamontovo Hamleto scenoje tariamus žodžius „Toliau - tyla...“ palydėjo minios šauksmai, dainos ir fejerverkų salvės, sklindančios iš už teatro sienų. Tačiau nei vietinių, nei specialiai atvykusių iš Mechiko, Guadalacharos ir kitų miestų teatro specialistų ir studentų tai nė kiek netrikdė. Mat šurmuoliuojančios, nei dieną nei naktį nemiegančio miesto gatvės yra visų suvokiama realybė ir sąvoka „tyla„ čia tiesiog neegzistuoja. Visų trijų spektaklių, vaidintų prieš šimtą metų statytame ir gražiausiu Centrinėje Amerikoje laikomame Juarezo teatre, metu salė buvo sausakimša. Po spektaklių žiūrovai ilgais plojimais nenorėjo išleisti lietuvių aktorių iš scenos, o vėliau laukdavo gatvėje, prie išėjimo iš teatro. Nekrošiaus teatras Meksikoje turi jau ir savo prisiekusių gerbėjų. Mechiko teatrinių mokyklų studentai, prieš dvejus metus sužavėti Vlado Bagdono ir Eglės Špokaitės vaidybos „Otele“, tąkart po spektaklio liko nakvoti ant teatro laiptų. Šiemet jie puolė sveikintis su „Meno forto" trupe kaip su senais bičiuliais ir teiravosi, kokiu būdu galima būtų atvykti į Lietuvą studijuoti pas Eimuntą Nekrošių.
„Hamleto„ spektakliais atvirai džiaugėsi ir festivalio organizatoriai. O programų direktorius J.M.Diezas-Canedo net nedvejodamas pakvietė „Meno fortą“ į kitų metų „Cervantino" festivalį.
Prašmatni, gausiai dekoruota teatro salė sukėlė „Meno fortui„ ir tam tikrų sunkumų, mat teko ilgai įkalbinėti miesto valdžią ir gaisrininkus leisti naudoti spektaklyje ugnies efektus, kurie „Hamlete“ kartu su ledu yra ypatingai svarbūs elementai kuriant spektaklio atmosferą. Nuo šurmuoliuojančios gatvės teatrą saugojo ne tik metaliniai aptvarai, bet ir specialios medicininės tarnybos darbuotojai, kurie specialiu skysčiu dezinfekavo žiūrovų rankas ir įteikdavo kiekvienam įeinančiam paketėlį su apsisaugojimo nuo pandemijos priemonėmis.
Po Meksikos šilumos, vos apšilusi kojas namie, „Meno forto„ trupė jau kitą savaitę išvyksta į Maskvą, kur lapkričio 14-16 d. Mažajame (Malyj) teatre bus rodomas naujausias Nekrošiaus spektaklis „Idiotas“, sukurtas pagal Fiodoro Dostojevskio romaną. O šio mėnesio 25 ir 26 dienomis „Idiotą" Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre galės pamatyti ir Lietuvos žiūrovai.
