 |
| Šių metų „Naujosios dramos akcijos“ programą „Dekalogas: dabar“ inspiravo garsioji Krzysztofo Kieślowskio filmų serija „Dekalogas“. typepad.com nuotrauka |
10-asis tarptautinis festivalis „Naujosios dramos akcija“ pristato programą „Dekalogas: dabar“. Ją inspiravo šįmet sukankantys 20 metų garsiajai Krzysztofo Kieślowskio filmų serijai „Dekalogas“. Dešimt Kieślowskio filmų, sukurtų pagal dekalogo įsakymus, tapo reikšmingu ano laiko kultūros ir visuomenės įvykiu ne vien Lenkijoje, bet daugelyje sovietmetį išgyvenusių Rytų ir Vidurio Europos šalių. Praėję 20 metų nėra tik filmo jubiliejus – tai visiškai naujos epochos ir modernios visuomenės formavimosi laikotarpis.
NDA’08 programoje – dialogas tarp Kieślowskio „Dekalogo” ir skirtingų kartų šiuolaikinės Europos kultūros avangardo asmenybių – režisierių Johano Simonso (Belgija), Armino Petraso (Vokietija) bei rašytojų Michelio Houellebecqo (Prancūzija) ir Dorotos Masłowskos (Lenkija) – darbų.
Kieślowskio ženklai
Menų spaustuvėje gegužės 21 d. atsidarysiančią parodą „Krzysztofas Kieślowskis. Ženklai ir atmintis“ parengė Lodzės kino muziejus specialiai Berlyno kino festivaliui. 2006 m. paroda, skirta paminėti dešimtmečiui nuo režisieriaus (1941-1996) mirties, buvo eksponuojama Willy-Brandt-Haus Berlyne bendradarbiaujant su Lenkų kino institutu. Paroda sulaukė didelio pasisekimo ir buvo pristatyta kitose Europos šalyse.
Tai biografinė retrospektyvinė paroda, dokumentiškai perteikianti kūrybinį ir asmeninį vieno iškiliausių XX amžiaus pabaigos kino menininkų gyvenimą. Ši daugialypė paroda atskleidžia žmogaus ir kūrėjo, praplėtusio šiuolaikinio kino horizontus ir suteikusio mūsų laikams viltį, likimą. Pirmą kartą meninėje kūryboje taip aštriai iškėlęs dekalogo klausimus sovietmečio Lenkijoje, Kieślowskis peržengė vienos sistemos ir šalies ribas, sugebėjo universaliai atskleisti šiuolaikinį žmogų kankinančias dilemas ir padarė didelę įtaką ne vien kinui, bet šiuolaikinei kultūrai apskritai.
Paroda atspindi chronologinę režisieriaus gyvenimo ir kūrybos įvykių seką, akcentuodama svarbiausius jos aspektus. Asmeninio gyvenimo epizodai namuose ir užsienyje, akimirkos iš filmavimo aikštelių, vieši pasisakymai festivaliuose, diskusijose – visa tai perteikia įvairialypį Kieślowskio portretą. Parodoje eksponuojamos paties režisieriaus darytos fotografijos, taip pat nuotraukos iš jo kolegų, artimųjų asmeninių archyvų, spaudos ištraukos, filmų plakatai, katalogai bei kita unikali archyvinė medžiaga. Paroda veiks darbo dienomis nuo 10 iki 17 val iki birželio 2 d. , o vėliau bus rodoma Kauno valstybiniame dramos teatre (birželio 6-15 d.) ir Antano Mončio muziejuje Palangoje (birželio 30-liepos 13 d.).
 |
| „Dešimt Dievo įsakymų – I dalis“ |
Utopinio miesto teatras
„Jei nepažįsti savo namų, negali pažinti pasaulio“, – skelbia garsiausias repertuarinis ir seniausias miesto teatras Belgijoje NTGent, įkurtas 1899 metais). Šio teatro menininkai savo kūryboje Gentą laiko atskaitos tašku. Gentas – tai persipynusių meno srovių, rizikingų kūrybinių projektų, vietinių iniciatyvų bei tarpkultūrinio bendradarbiavimo vieta. Tai ir istorinis miestas, kur „gyvas“ menas turi kovoti už teisę egzistuoti istorinio paveldo fasadų fone, kur provincializmas žengia koja kojon su internacionalizmu. Gentas – ir tikras, ir utopinis miestas, kurio nemažai daliai gyventojų žodis „demokratija“ neturi ciniško atspalvio, ir socialiniai projektai gali gimti ne siekiant naudos, bet iš socialinių svajonių.
Teatro NTGent šiuolaikinę filosofiją suformuoti padėjo jau trejus metus jam vadovaujantis režisierius Johanas Simonsas. Jo kūryboje svarbūs ryšiai tarp teatro ir socialinės tikrovės. Subūręs trupę iš skirtingų meninių disciplinų atėjusių menininkų, atstovaujančių skirtingiems stiliams ir meno pakraipoms, Simonsas siekia kurti ne tik aktualius spektaklius, bet ir apmąstyti šiuolaikinio teatro paskirtį ir galimybes. Tikėdamas, jog visas pasaulis gali tapti žmonių namais, šis teatras siekia peržengti nacionalinius barjerus – Gento teatre vaidinama keliomis kalbomis, bendradarbiaujama su skirtingų šalių aktoriais, režisieriais, scenografais, kompozitoriais ir muzikantais. Tarp jų – tokios šiuolaikinio Europos teatro garsenybės kaip Frankas Baumbaueris (Münchner Kammerspiele), Ivo van Hove (Toneelgroep Amsterdam), Gerard Mortier (Opéra de Paris), Frankas Castorfas (Volksbühne am Rosa-Luxemburg-platz), Christophas Marthaleris. NTGent teatro kūrybinė amplitudė labai plati – nuo Aischilo tragedijų iki Michelio Houellebecqo romanų interpretacijų.
Spektaklis „Platforma“ yra trečiasis Johano Simonso režisuotas Michelio Houellebecqo romanas. Iš pirmo žvilgsnio pagrindinė „Platformos“ tema – sekso turizmas. Tačiau Houellebecqas gilinasi į tai, „ko niekas nenori girdėti„, į tai, „kas slypi anapus dekoracijų“. Rašytojas konstatuoja mūsų epochos priešiškumą meilei, jos nuvertinimą iki beasmenių santykių; jo žmones kamuoja neviltis, vienatvė ir nepasotinamas meilės ilgesys, nes meilės idealas, Houellebecqo įsitikinimu, neišnyko: „nepavaldi laikui, kaip ir visi idealai, meilė negali nei sumenkti, nei išnykti“.
Simonso spektaklyje aštriai nuskamba Houellebecqo mintis apie šiuolaikinės Vakarų visuomenės moralinį dekadansą: „Tokie, kokie esame, mes dvokiame, nes mes persisunkę egoizmo, mazochizmo ir mirties dvoko. Mes sukūrėme sistemą, kurioje nebeįmanoma gyventi; ir dar blogiau – mes norime paskleisti ją visame pasaulyje“. Nors „Platformos“ herojai įkūnija Vakarų civilizacijos bankrotą, jie patiria tai, kas duota nedaugeliui – tikrą meilę. NTGent teatro spektaklis neteisia šiuolaikinio Vakarų žmogaus, bet tarsi pastato prieš jį dvigubą veidrodį, žadinantį ir pasibjaurėjimą, ir viltį.
 |
| „Platforma” |
„Šio nuostabaus spektaklio stiprybę lemia režisieriaus ir aktorių gebėjimas sukurti išgyvenimo erdvę ne tik scenoje, bet ir žiūrovų širdyse ir protuose. Žiūrovai atpažįsta save scenoje. Tai katarsis, gerklę gniaužiantis dvasinis apsivalymas“,– rašė Kester Freriks, NRC Handelsblad.
Spektaklio premjera įvyko 2005 m. gruodžio 17 d.. 1 val. 50 min. trukmės spektaklis bus vaidinamas gegužės 23 d. 18 val. Menų spaustuvėje
Kitą dieną, gegužės 24 d. 18 val. Menų spaustuvėje bus parodytas NTGent ir Wunderbaum trupių spektaklis „Dešimt Dievo įsakymų – I dalis“ pagal Krzysztofą Kieślowskį ir Krzysztofą Piesiewiczių (premjera įvyko 2007 m. rugsėjo 7 d., trukmė – 2 val. 50 min. su pertrauka). Spektaklis pastatytas pagal garsųjį lenkų kino režisieriaus Krzysztofo Kieślowskio televizijos serialą „Dekalogas“. Dešimtyje skirtingų istorijų, įvykstančių tame pačiame blokiniame Varšuvos daugiabutyje, kiekvienas veikėjas gauna vieną galimybę pakeisti savo likimą. Jis patiria akistatą su savo paties sąžine ir atsiriboja nuo įsakymų, mokančių, kaip gyventi.
Kino pasakojimus adaptavęs Koenas Tachelet daugiau rėmėsi Kieślowskio scenarijumi, o ne televizijos epizodais. Scenoje matome dvylika personažų, kurie dar kartą išgyvena savo prisiminimus. Vojerizmas, žmogžudystė, motinos meilė ir kitos temos lakoniškos formos spektaklyje nagrinėjamos su emociniu įkarščiu ir įtampa. Scena skendi akinančioje neoninėje šviesoje. Tai dieviška ar greičiau dusinančių moralinių dilemų šviesa?
Kaip ir kiti NTGent repertuaro spektakliai, sceninė Johano Simonso „Dekalogo“ interpretacija bando atsakyti į režisieriui ir jo bendraminčiams rūpimus klausimus apie laisvos valios, įstatymo ir likimo santykį. 2005 metais Johanas Simonsas „Dešimt Dievo įsakymų“ pagal Kieślowskio „Dekalogą“ yra režisavęs garsiame Münchner Kammerspiele teatre Vokietijoje. Naują spektaklio versiją NTGent teatre Simonsas sukūrė kartu su savo buvusiais mokiniais, jauna olandų teatro grupe Wunderbaum.
Šįmet „Naujosios dramos akcija“ laiko požiūriu skyla į dvi dalis. Birželio pabaigoje laukia temų tęsinys Armino Petro režisuotu spektakliu pagal Dorotos Maslowskos pjesę „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ bei Fritzo Katerio (dramaturginis Petraso pseudonimas) pjesės „Heaven“ skaitymas.
 |
| „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“. NDA ´08 nuotraukos |
Vokietijos „ost-algijos“ bastionas
Maksimo Gorkio teatras yra mažiausias valstybinis Berlyno teatras, pastatytas pirmoje XIX amžiaus pusėje. Iš pradžių čia buvo įsikūrusi Berlyno dainavimo akademija, o po Antrojo pasaulinio karo ši vieta tapo Gorkio teatru. Vadovaujant pirmajam meno vadovui Maksimui Vallentinui, teatro repertuarą sudarė daugiausia tarybinių autorių kūriniai. Vėliau, VDR laikotarpiu ir jau griuvus Berlyno sienai, Gorkio teatras garsėjo politine pakraipa. Šiame teatre prieglobstį rado žymiausi to meto režisieriai, pavyzdžiui, čia debiutavo Thomas Langhoffas. Ir vėliau Gorkio teatras Berlyne išlaikė į politines aktualijas reaguojančio repertuaro kryptį, tuo sukeldamas nemažai ginčų, o pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių „ostalgijos“ (t.y. Rytų Berlyno gyventojų pažiūrų ir nuostatų) reiškėjų, keliantis aktualias ir nepatogias temas apie praeitį ir dabartinių „osių“ susidūrimą su Vakarų pasauliu ir kaitą, kuri nebuvo tokia, kokios tikėtasi.
2006 metų rugpjūtį Gorkio teatro Berlyne meno vadovu tapo režisierius ir dramaturgas Arminas Petrasas. Pirmąjį jo vadovavimo sezoną ženklino tokių autorių kaip Ibseno, Schleefo, Müllerio, Borcherto ir Goethe‘s pastatymai. Šiuo metu teatro repertuare – šiuolaikinės klasikos ir modernių pjesių interpretacijos, taip pat romanų ir kino filmų adaptacijos. Be to, teatras turi su šiuolaikinės dramaturgijos tekstais dirbančią studiją. Be Armino Petraso, Gorkio teatre Berlyne režisuoja Janas Bosse, Stefanas Bachmannas, Tilmannas Köhlleris, Jorinde Dröse, Barbara Weber, Felicitas Brucker, Stefanas Pucheris ir Davidas Martonas.
Arminas Petrasas gimė 1964 metais. Vaikystę praleidęs Rytų Berlyne, 1985-1987 m. jis studijavo režisūrą Ernsto Buscho dramos menų universitete Berlyne. Tuo metu drauge su bendraminčiais įsteigė nepriklausomą teatro trupę „Medea Ost“. 1987 m. pastatęs Heinerio Müllerio „Volokalamo kelias 1-3“ Nordhauseno teatre, po metų Petrasas persikėlė į Vakarų Berlyną. Vėliau dirbo antruoju režisieriumi Frankfurto Theater am Turm ir Münchner Kammerspiele. Po Berlyno sienos griuvimo jis aktyviai stato spektaklius įvairiuose Vokietijos teatruose, tarp jų – Manheimo nacionaliniame teatre, Berliner Ensemble, Volksbühne, Hamburgo Thalia teatre, Berlyno Deutsches Theater ir kt.
Šių metų birželio 6 d. Vienos festivalyje bus parodyta vienos populiariausių jaunųjų šiandienos Lenkijos rašytojų Dorotos Masłowskos pjesė „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ (spektaklis Menų spaustuvėje – birželio 26 d.). Apie Dorotą Masłowską (g. 1983) Lenkija, o netrukus ir visa Europa išgirdo 2002-aisiais, pasirodžius pirmajam jos romanui „Lenkų ir rusų karas po baltai raudona vėliava“. Daugiausia dėl įvairių vulgarybių ir cinizmo šis literatūrinis debiutas sutiktas nevienareikšmiškai, tačiau ir skaitytojai, ir kritika suskubo įvertinti Masłowskos atrastą autentišką kalbėjimo apie savąją kartą ir šių dienų Lenkiją būdą bei gebėjimą virtuoziškai valdyti kalbą. Už prozą apdovanota prestižinėmis lenkų literatūros premijomis ir sulaukusi daugybės pirmojo romano vertimų į užsienio kalbas, 2006 metais Masłowska debiutavo kaip dramaturgė pjese „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“. „Šiai jaunai merginai būdingas neregėtas brandumas ir didžiulis talentas valdyti lenkų kalbą, pjaustyti, griauti ją, sugrūsti į košelieną ir iš šios košelienos sukurti savitą kalbėseną,, neretai makabrišką, be galo rizikingą ir visada asmenišką bei poetišką“,– rašė vienas entuziastingiausių jos gynėjų eseistas Jerzy Pilchas.
O Fritzo Katerio, t.y. Armino Petraso dramos puslapiuose, pjesė „Heaven“ (pjesės skaitymas birželio 25 d. Menų spaustuvėje) pasakoja apie gyvenamosios aplinkos skilimą ir jo pasekmes. Katerio istorijos apie gyvenimą, meilę ir mirtį nykstančiame Volfeno mieste seka romantinės Novalio ir Wagnerio tradicijos pėdomis. Pasitelkęs mitinius intarpus ir istorinius atspindžius, romantikas ir sykiu nuožmiausias šiuolaikinės vokiečių dramaturgijos realistas kuria sudėtingą, Dantės „Dieviškosios komedijos“ koncepcijos inspiruotą pjesę. Fritzas Kateris savo personažus iš Rojaus per Skaistyklą atveda į šiandieninį Rytų Vokietijos Pragarą.
TKIEC, Menų faktūros inf.
* * *
NDA’08 PROGRAMA
VILNIUS
„Dekalogas“: po 20 metų
05.21 18.00 Menų spaustuvė
Parodos KRZYSZTOFAS KIEŚLOWSKIS. ŽENKLAI IR ATMINTIS atidarymas
05.21 – 05.24 Kino centras „Skalvija“
Krzysztofo Kieślowskio DEKALOGO retrospektyva
05.22 18.00 Menų spaustuvė
DEKALOGO PRADŽIAMOKSLIS
LMTA III-ojo kurso studentų (pedagogai Viktorija Kuodytė ir Gintaras Varnas) eskizas
Johan Simons & NTGent (Belgija)
05.23 18.00 Menų spaustuvė
Michel Houellebecq PLATFORMA
Režisierius Johan Simons
05.24 18.00 Menų spaustuvė
DEŠIMT DIEVO ĮSAKYMŲ – I DALIS
Pagal Krzysztofo Kieślowskio ir Krzysztofo Piesiewicziaus „Dekalogą“
Režisierius Johan Simons
Armin Petras / Fritz Kater & Maxim Gorki Theater Berlin
06.25 18.00 Menų spaustuvė
Pjesės skaitymas. Fritz Kater HEAVEN / Režisierius Gintaras Varnas
06.26 18.00 Menų spaustuvė
PREMJERA. Dorota Masłowska DU VARGŠAI RUMUNAI, KALBANTYS LENKIŠKAI
Režisierius Armin Petras
KAUNAS
„Dekalogas“: po 20 metų
06.06 – 06.15 Kauno valstybinis dramos teatras
Paroda KRZYSZTOFAS KIEŚLOWSKIS. ŽENKLAI IR ATMINTIS
06.06 – 06.15 Kauno valstybinis dramos teatras
Krzysztofo Kieślowskio DEKALOGO retrospektyva
PALANGA
„Dekalogas“: po 20 metų
06.30 – 07.13 Antano Mončio muziejus
Paroda KRZYSZTOFAS KIEŚLOWSKIS. ŽENKLAI IR ATMINTIS
06.30 – 07.04 „Ramybės“ kultūros centras
Krzysztofo Kieślowskio DEKALOGO retrospektyva
Paroda Menų spaustuvėje veiks darbo dienomis nuo 10 iki 17 val. iki birželio 2 d.
Bilietus į spektaklius platina www.tiketa.lt . Bilietų skaičius ribotas.
Spektakliai rodomi su vertimu į lietuvių kalbą.
