Vytis Valinevičius
Atsinaujinęs Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) tęsi pažadus, duotus kokybiško teatro išsiilgusiems žiūrovams.
Į Vilnių kovo viduryje atvyks garsus suomių režisierius Kristianas Smedsas, šįmet apdovanotas prestižiniu „Naujosios teatro realybės" prizu („European Theatre Prize for New Theatrical Realities").
Jis pristatys į Nacionalinio dramos teatro repertuarą įtrauktą atnaujintą spektaklio „Liūdnos dainos iš Europos širdies", pastatyto pagal F. Dostojevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė", versiją. Žiūrovams taip pat bus parodytas bene kontraversiškiausias režisieriaus spektaklis apie Suomijos-Rusijos karą, sukurtas pagal taip pat pavadintą Väinö Linnos novelę „Nežinomas kareivis".
Helsinkio Nacionaliniame teatre 2007 metais sukurtas „Nežinomas kareivis" tapo gyva legenda. Spektaklis buvo rodomas dvejus metus, per šį laiką jis buvo suvaidintas 122 kartus, jį pamatė 73 tūkst. žiūrovų.
Apie K. Smedso „Nežinomą kareivį" Suomijoje buvo kalbama ir diskutuojama tiek, kiek apie jokį kitą pastarojo meto šalies kultūros įvykį. Šis spektaklis Suomijoje pakeitė suvokimą apie nacionalinį teatrą ir tai, kaip nuo jo scenos šiandien reikėtų kalbėti apie savo šalies istoriją bei tautines vertybes.
Suomijos televizijos nufilmuotą „Nežinomo kareivio" pastatymą LNDT parodys kovo 13-ąją, spektaklį komentuos ir į žiūrovų klausimus atsakys pats K. Smedsas. Renginys bus nemokamas, patekti į jį bus galima iš anksto užsiregistravus.
O spektaklis „Liūdnos dainos iš Europos širdies", pirmą kartą parodytas 2006-aisiais, žiūrovus pakvies kovo 14 ir 15 dienomis. LNDT Meno vadovas Audronis Liuga atskleidė, kad šiuo spektakliu teatras atidarys ir naują erdvę - nedidelę 80 vietų salę, pavadintą „Studija".
„Ji įkurta buvusioje repeticijų salėje. Nuo šiol čia vyks ne tik repeticijos, bet taip pat bus rodomi spektakliai, rengiami kūrybiniai susitikimai, įvairūs teatro projektai. Kamerinė ir mobili studijos erdvė sudarys sąlygas plėtoti teatrui gyvybiškai svarbią edukacinę veiklą ir skatins kūrybinį procesą", - pasakojo A.Liuga.
Su LNDT Meno vadovu kalbėjomės, kuo K. Smedso „Liūdnos dainos iš Europos širdies", apkeliavęs apie dešimtį tarptautinių teatro festivalių, aktualus šiandien.
- Į šį spektaklį teatro festivalių Europoje metu bilietų nelikdavo dar gerokai prieš jo rodymą. Kuo jis išskirtinis - kuo taip traukia žiūrovus? - paklausėme A. Liugos.
- Pagrindinis traukos centras - jo režisieriaus K. Smedso vardas. Jį šiandien „medžioja" ne tik didieji Europos festivaliai, bet ir įvairūs teatrai. K. Smedsas garsėja kaip vienas originaliausių klasikos interpretuotojų. Pavyzdžiui, jo pastatymai pagal A. Čechovo pjeses Suomijoje tapo legendomis.
„Liūdnos dainos iš Europos širdies" - pirmasis K. Smedso susitikimas su F. Dostojevskio kūryba. Mažoje kamerinėje formoje jis sugebėjo tik su vienos aktorės pagalba atkurti pagrindines „Nusikaltimo ir bausmės" kolizijas ir herojų paveikslus.
Spektaklio centre - romano įvykių fone likusi Sonia. Ji pasirodo kaip prostitutė, „puolusi moteris", kuri nori papasakoti apie svarbiausias savo gyvenimo patirtis ir išgyvenimus. Pasakodama apie tai, Sonia čia pat kuria artimų žmonių paveikslus. Aktorė Aldona Bendoriūtė tai daro nepakartojamai. Ji yra viso teatrinio vakaro siela.
F.Dostojevskio romaną K.Smedsas interpretuoja kaip mažą pasakojimą apie du jaunus idealistus, kurie visuomenės akyse tampa nusikaltėliais. Tokių idealistų, bandančių pakeisti pasaulį ir galiausiai liekančių jo užribyje, šiandien galime sutikti ir Lietuvos provincijoje, ir Paryžiaus priemiesčiuose.
K.Smedsas originaliai sukūrė spektaklio veiksmo vietą. Tai - Sonios kambarys, į kurį žiūrovas ateina kaip svečias. Žiūrovai sėdi beveik per ištiestos rankos atstumą nuo aktorės. Tačiau šiame spektaklyje nėra teatre erzinančių publikos provokacijų. Žiūrovas įtraukiamas į veiksmą nejučia.
- Užsiminėte, kad K. Smedsas atnaujino spektaklį - ko jame galima tikėtis šįkart?
- Naujoje versijoje, kuri šiuo metu repetuojama Suomijos Nacionaliniame teatre Helsinkyje, A.Bendoriūtė viena pati ne tik kurs skirtingus vaidmenis, bet taip pat pasirūpins spektaklio apšvietimu ir įgarsinimu.
K.Smedsas yra pastatęs ne vieną didelį, sudėtingos formos spektaklį, apimantį net visą teatro pastatą. Šįkart jis siekia kuo daugiau išreikšti per visišką minimalizmą. Jis tarsi įkūnija garsiąją J.Grotowskio mintį apie „skurdų teatrą", kuriuo galima pavaizduoti giliausius žmogaus išgyvenimus. Tai yra didžiausias iššūkis - iš nieko padaryti viską.
Gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad K.Smedso spektaklis yra kažkoks eksperimentas. Išties šis režisierius neeksperimentuoja. Jis aiškiai žino, ką nori pasakyti ir renkasi tokias teatro priemones, kad pasiektų labai įvairius žiūrovus.
Šiame spektaklyje matome atvirą ir nuoširdų aktorės santykį su vaizduojama tikrove, F.Dostojevskio personažų likimais ir per juos - su publika. „Liūdnos dainos iš Europos širdies" sukelia įvairias nuotaikas - nuo juoko iki sukrėtimo. Ir skirtingas publikos reakcijas - nuo susižavėjimo iki atmetimo. Tačiau jis nepalieka abejingų, ir tai svarbiausia.
- Galbūt šiuo spektakliu LNDT nori užsibrėžti ateities kūrybos ir veiklos gaires?
- Norėtųsi, kad Nacionalinio dramos teatro spektakliuose būtų daugiau kalbama apie mus supantį gyvenimą, visuomenę, jos problemas - kad būtų keliami klausimai tiek apie eilinį „mažą žmogų", tiek ir apie šiandieninę šalį, kurioje gyvename.
Sieksime, kad šis teatras domintų, jaudintų, verstų diskutuoti, bet nepaliktų abejingų. Atitinkamai formuojamas naujas teatro repertuaras, siekiant, kad tiek mažuose, tiek ir dideliuose pastatymuose būtų jaučiama visuomeniškai aktyvi jų kūrėjų pozicija.
Tačiau teatras neturi virsti tribūna. Negalima pamiršti, kad teatras yra menas, ir siekiant sudominti išrankią mūsų publiką, reikia siekti aukščiausio meninio lygio. Temų aktualumas ir originalūs meniniai sprendimai, aukštas meninis lygis yra svarbiausi prioritetai naujausiuose teatro pastatymuose, kuriuos režisuos Jonas Vaitkus, Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, Yana Ross.
„Liūdnos dainos iš Europos širdies" - tai tam tikras akcentas, nuo kurio prasidės „Studijos" gyvavimas. Jis atitinka naują teatro repertuaro kryptį ir galbūt taps atradimu šio spektaklio nemačiusiai Nacionalinio dramos teatro publikai.
Beje, šį spektaklį aš pats prodiusavau 2006 metais ir dabar atnaujintą jo versiją dovanoju teatrui be jokio atlygio, darydamas pirmąjį įnašą į teatro „Studijos" ateitį.
