Lietuvių teatrologė, dramaturgė, knygų ir straipsnių apie Vilnių autorė Gražina Marija Mareckaitė gimė 1939 m. balandžio 25 d., Vilniuje. 1961 m. baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete. 1961-1965 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje, 1998-1999 m. buvo žurnalo „Teatras“ redaktorė.
G. Mareckaitė paskelbė teatro istorijos, teorijos ir kritikos, literatūros kritikos, publicistikos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje. Parašė ir inscenizavo daugiau kaip 10 pjesių dramos ir lėlių teatrams (knygos „Sutemų sakmės“ (1982), „Berniukas su balandžiu“ (1987), „Eglės namai“ (1987), „Cecilijos kelionė“ (1992), „Raganos“ (1992)).
G. Mareckaitės atsiminimų knygoje „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ (2009) išspausdinti autentiški autorės pasakojimai, iš tėvų girdėtos ar pačios patirtos istorijos apie šeimos, kaimynų, bendraamžių - žinomų ir nežinomų žmonių - gyvenimą prieškario ir pokario Vilniuje, Rasų ir Pavilnio apylinkėse. Leidinys iliustruotas G. Mareckaitės šeimos, garsių Vilniaus fotografų Jano Bułhako, Tyburcy´io Chodźkos, Ipolito Cieškos, Józefo Czechowicziaus, brolių Čyžų, Stanisławo Filiberto Fleury, Jerzy´io Hoppeno, Abdono Korzono, Raimondo Paknio, Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės darytomis nuotraukomis. Pagal šią knygą 2015 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje vyko arbatvakaris „Senojo Vilniaus ikonos“. 2016 m. už knygą „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ G. Mareckaitė apdovanota Vilniaus klubo premija.
G. Mareckaitė - trečiosios vilniečių kartos atstovė, žymaus Vilniaus krašto sporto organizatoriaus, mokytojo, skautų vadovo Prano Žižmaro dukterėčia. Augo Rasų apylinkėse, gyveno Balstogės ir Mielagėnų gatvių sankirtoje, žaidė Rasų kapinėse, Pavilnio kalvose. „Romantiškas Rasų priemiestis man reiškia visą vaikystę. Čia viskas išvaikščiota, išbėgiota, už geležinkelio driekėsi begaliniai žaidimų plotai, įskaitant ir Rasų kapines. Aš augau pokario negandose, tarp griuvėsių ir degėsių, tarp ašarų ir netekčių, tarp surūdijusių skardų ir atpleišėjusios faneros, tarp medaliais žvangančių atvykėlių. <...> Tačiau augau ir geltonų jurginėlių atvašynuose, laiminga ir saugi tarp tėčio, mamos tetų, bobulės, pusseserių, kiemo draugų, triušio, katino ir šuns“[1], - rašė G. Mareckaitė minėtoje atsiminimų knygoje.
Pastaruoju metu teatrologė gyveno Naujamiestyje, Jono Basanavičiaus gatvėje: „Mano kelias iš namų į miestą prasideda nuo Jono Basanavičiaus gatvės viršaus. Iš čia atsiveria kasdien kitoks, kaskart gražesnis vaizdas. Saulėje, lietuje, žaibuose, snieguose, mėnesienoje, žydrame, pilkame, rausvame, purpuriniame, mėlyname, juodame fone. <...> Priklausomai nuo metų ir paros laiko, nuo oro, apšvietimo, planetų išsidėstymo gatvės perspektyvoje stiebiasi ir dunkso Vilniaus bokštai. Tie bokštai - mano stabilumo garantas, tartum seni pažįstami ar giminės, amžinai gyvi seneliai ir proseneliai. Juos matydama tvirčiau jaučiu žemę po kojomis: štai jie, visi savo vietoje, kad ir kas atsitiktų - jie čia“[2].
Apie G. Mareckaitę režisierius Vytautas Damaševičius sukūrė dokumentinį filmą (2017, filmų portretų ciklas „Vilniečiai“).
2021 m. Vilniuje išleista knyga „Gražina Marija Mareckaitė: bibliografijos rodyklė“[3] (leidinį sudarė Sigita Dagienė). Bibliografijos rodyklė apima laikotarpį nuo pirmosios recenzijos 1960 m. iki 2021 metų. Rodyklėje - 674 įrašai.
-----
Trumpa profesinė dosjė:
1965-1969 m. dirbo Jaunimo teatro Vilniuje Literatūros skyriaus vedėja;
1976-1980 m. Šiaulių dramos teatro Literatūros skyriaus vedėja;
1970-1976 m. ėjo Liaudies meno rūmų Repertuaro skyriaus vedėjos pareigas;
1981-1990 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros sektoriuje;
1990-2002 m. dirbo Kultūros ir meno institute;
2002-2010 m. dirbo Kultūros, filosofijos ir meno institute.
-----
Parengė straipsnių monografijoms ir parašė bei išleido knygas:
Autorė parengė skyrius knygoms „Lietuvių tarybinis dramos teatras: 1957-1970“ (1987), „Lietuvių teatro istorija: 1929-1935“ (2000), „Lietuvių teatro istorija: 1935-1940“ (2002), „Lietuvių teatro istorija: 1970-1980“ (2006), „Lietuvių teatro istorija: 1980-1990“ (2009).
Sudarė (kartu su teatrologe Ramune Marcinkevičiūte) straipsnių rinkinį „Modernus teatras“ (1995), taip pat sudarė teatro kritikos straipsnių rinkinį „Gyvenimo teatras“ (2001), parengė biografinę knygą „Debesų karžygys: Legenda apie Praną Žižmarą“ (2007). Parašė studiją „Laisvoji zona: Juozo Glinskio teatras“ (2002), monografiją „Romantizmo idėjos lietuvių teatre: nuo XIX iki XXI amžiaus“ (2004), atsiminimų knygą „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ (2009), novelių knygą „neIŠMANIŲJŲ metas“ (2016).
-----
ATSISVEIKINIMAS
Gražina Mareckaitė bus pašarvota antradienį, rugsėjo 13 dieną, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios laidojimo namuose, 1-oje salėje. Lankymas nuo 9 valandos. Karstas išnešamas 14:45 val., laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse.
-----
„Menų faktūros“ parengta informacija pagal www.vle.lt ir www.vilnijosvartai.lt
[1] Cit. iš: Lunevičiūtė, Gabija. Gražina Mareckaitė: Rasų priemiesčio romantika. In: Vilniaus atminties punktyrai. - Vilnius, 2020, p. 310-341.
[2] Ten pat.
[3] Sud. Dagienė, Sigita. Gražina Marija Mareckaitė: bibliografijos rodyklė. Vilnius, 2021, 127 p.
