Rugsėjo 23 d., trečiadienį, mirė Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos teatro sąjungos narys, literatūros ir teatro kritikas Dovydas Judelevičius. Šią žinią LRT.lt pranešė velionio dukra Irma Ratkevičienė ir sūnus Leonas Judelevičius.
Germanistė, teatrologė Irena Veisaitė LRT.lt teigė, kad D. Judelevičius ją įtraukė į teatrinę veiklą. „Jis buvo nuostabus kolega, visada padėdavo. Studentai jį labai mėgo. Dėstė XIX ir XX amžių literatūrą. Buvo nepaprastos inteligencijos žmogus. Turėjo daug žinių, galima sakyti, vaikščiojanti enciklopedija“, - sako profesorė apie vieną garsiausių Lietuvos šekspyrologų.
D. Judelevičių ji prisimenanti dar iš prieškario Kauno. Jis mokėsi hebrajiškoje gimnazijoje. D. Judelevičiaus tėvas buvo vienas geriausių ir populiariausių Kauno advokatų. Paskiau šeima atsidūrė Rusijoje ir taip jai pavyko išvengti Holokausto.
Velionio bičiulis teatrologas dr. Markas Petuchauskas LRT.lt teigė D. Judelevičių pažinojęs nuo gana senų laikų - kaip malonų, korektišką žmogų ir švelnų, diskretišką kritiką. „Iš pradžių jis buvo žinomas kaip literatūrologas, literatūros kritikas, paskiau nedrąsiai pradėjo rašyti ir apie teatrą“, - pasakoja pašnekovas.
Vienas pirmųjų jam į atmintį įsirėžusių D. Judelevičiaus literatūros darbų buvo veikalas apie satyrą ir komizmą Petro Cvirkos kūryboje. Paskiau anglų filologijos specialistas parašė reikšmingų straipsnių apie Williamą Shakespeare´ą, jo dramaturgijos inscenizacijas Lietuvos teatre.
„Šie straipsniai buvo labai palankiai sutikti, nepaprastai įdomūs. Paskiau, įsidrąsinęs, pradėjo rašyti ir apie kitus teatro veikalus, tarp jų ir lietuvių dramaturgų“, - pasakoja M. Petuchauskas.
Anot jo, D. Judelevičiaus darbai apie teatrą atskleidė literatūrinį požiūrį, tačiau dėl to buvo tik dar įdomesni. „Paskui staiga D. Judelevičius pasitraukė iš viešo literatūros ir teatro gyvenimo. Negalėjau jam nei prisiskambinti, nei pakviesti į susitikimus, renginius“, - teigė M. Petuchauskas.
Daugiau kaip keturis dešimtmečius docentas D. Judelevičius skyrė Vilniaus pedagoginiam institutui (dabar VDU Švietimo akademija). Mokėjo studentus sudominti lietuvių dramaturgų Sauliaus Šaltenio, Kazio Sajos, Kosto Ostrausko, Juozo Glinskio, Juozo Grušo kūryba, ezopinės kalbos apraiškomis.
Filologijos studentai bus jam dėkingi už perteiktus šiuolaikinės lietuvių poezijos analizės įgūdžius, taip pat už atvertą W. Shakespeare´o sonetų vertimų įvairovę. D. Judelevičius sugebėjo intriguojamai atskleisti XX amžiaus poezijos kontekstą, pasiremdamas iliustratyviais pavyzdžiais iš gyvų poetų kūrybos ir gyvenimo.
1951 m. Maskvos universitete baigė anglų kalbą ir literatūrą. 1957 m. filologijos mokslų kandidatas.
1951-1994 m. Vilniaus pedagoginio instituto (nuo 1992 m. Vilniaus pedagoginis universitetas) dėstytojas, nuo 1962 m. docentas. 1965-1967 m. tęstinio leidinio „Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Literatūra“ atsakingasis redaktorius. Nuo 1958 m. - Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Sudarė S. Nėries poezijos vertimų į rusų k. rinkinius (1974 m.; su V. Kubiliumi, 1979 m., 1988 m.) Parašė straipsnių apie teatrą, užsienio dramaturgijos ir poezijos vertimus, T. S. Elioto, Dž. Džoiso, O. Vaildo kūrybą, V. Šekspyro kūrinių leidimus lietuvių kalba, parengėjų paaiškinimus (Raštai 6 t. 1961-1965 m., Du veroniečiai. Tuščios meilės pastangos 1983 m. ir kt.). Išvertė S. Beketo, A. Milerio, B. Šo, J. Sobolio pjesių.
Atsisveikinti su velioniu bus galima Olandų g. Ritualinių paslaugų centre, 7 salėje, nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 12.00 val. Laidotuvės vyks Vilniuje, Sudervės žydų kapinėse.
