Pirmadienį pranešta, kad eidamas 78-uosius metus mirė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro bei kino aktorius Algirdas Paulavičius. Tai pranešė J. Miltinio dramos teatro aktorė Toma Razmislavičiūtė-Juodė. Šią žinią LRT.lt patvirtino ir teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus. Aktorius mirė po sunkios ligos.
„Panašūs, panašūs...“
Kolegė aktorė Eleonora Koriznaitė, velionį pažinojusi nuo vaikystės, iš teatro kelionių po Lietuvą, nes jos mama, aktorė Eleonora Matulaitė, nuolat pasiimdavo dukrą į gastroles.
A. Paulavičius garsėjo kaip labai draugiškas, optimistiškas, linksmas žmogus, humoristas. Žinojo daugybę anekdotų. Kartą dešimtmetė Eleonora vaikščiojo su aktoriumi po jo gimtuosius Kėdainius. Tas paliepė kiekvienam sutiktajam sakyti, kad ji esanti jo dukra. „Panašūs, panašūs“, - linkčiojo galva sutiktieji.
Kolegė stebėjo A. Paulavičiaus karjerą nuo jo jaunystės. Anot aktorės, buvo nepaprastai gražus vyras, „moterys dėl jo alpdavo“. Labai mylėjo vaikus, turėjo plačią širdį. Kartą E. Koriznaitei padovanojo visus savo mamos papuošalus, kol toji buvo išėjusi iš namų. Dar gavusi ir importinę vokišką lėlytę. „Kai dovanas parsinešiau į grimo kambarį, kur turėjo būti spektaklis, mama pamatė, išsigando, sakė: „Dieve mano, ateis Algio mama žiūrėti spektaklio ir viską pamatys. Kuo greičiau atiduok“, - prisimena aktorė. Papuošalus teko grąžinti, o lėlė jai liko.
Mėgo dėmesį
Kino ir teatro režisieriui Raimundui Banioniui, iš esmės užaugusiam Panevėžio dramos teatre, A. Paulavičius darė įspūdį kaip puikus pasakotojas. Imponavo ir tuo, kad jam, vaikėzui, atrodė gerokai jaunesnis už kitus scenos meistrus.
„Mums, vaikigaliams, su juo mezgėsi šiltesnis ryšys. Labai man įstrigo jo pasakojimai apie gimtuosius Kėdainius. Šalia jų sovietiniais laikais juk veikė karinis aerodromas, miestas buvo pilnas karininkų. Centre buvo pagrindinis restoranas. Jo istorijos, muštynės paaugliui buvo nepaprastai įdomios“, - teigia R. Banionis.
A. Paulavičius vaidino jo režisuojamuose spektakliuose, taip pat ir legendiniame kino filme „Šešiolikmečiai“ (1987). Anot R. Banionio, A. Paulavičius buvo itin ryškus aktorius.
„Gal per drąsu teigti, bet jis buvo mano tėvo (Donato Banionio, - LRT.lt) dubleris. Kai tėvo jėgos ėmė sekti, perėmė ne vieną jo vaidmenį“, - pasakoja režisierius. Bendravusios jų šeimos, o ir apie kūrybą įsiplieksdavo ne viena diskusija.
Pastaruoju metu A. Paulavičius sveikata negalėjo pasigirti, tačiau protas, mintys, pasisakymai buvo aštrūs, skvarbūs. „Be abejo, mėgo būti dėmesio centre. Bet kai įdomus žmogus centre, o ne koks nuoboda nori „eterio“ - tai visai gerai“, - nusijuokė LRT.lt pašnekovas.
A. Paulavičius 1966 m. baigė J. Miltinio teatro studiją ir pradėjo dirbti Panevėžio dramos teatre. Aktorius teatre sukūrė daugiau kaip 110 vaidmenų, tarp jų ir Figaro Bomaršė „Sevilijos kirpėjuje“, Juozapą II-ąjį P. Šefero „Amadėjuje“, Aleksejų Turbiną M. Bulgakovo „Turbinų dienose“, Veršininą A. Čechovo „Trijose seseryse“, Kreontą Sofoklio „Karaliuje Edipe“ ir kitus.
Aktorius atliko vaidmenis tokiuose filmuose kaip „Žaizdos žemės mūsų“, „Ko verkė pušys“, „Turtuolis, vargšas“, „Skrydis per Atlantą“, „Mirtis užkulisiuose“, „Pilotas“, „Tadas Blinda. Pradžia“. Švedų režisieriaus Felixo Herngreno filme „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ (2013 A. Paulavičius suvaidino Staliną. Kolegai Sigitui Račkiui teko įkūnyti Michailą Gorbačiovą).
Aktorius išrinktas 2013-ųjų labiausiai nusipelniusiu panevėžiečiu kultūros srityje - už indėlį į Panevėžio teatro meno kultūrą, visos Lietuvos teatro simboliais tapusius vaidmenis bei miesto garsinimą. Taip pat 2011 metais Dalios Tamulevičiūtės profesionaliųjų teatrų festivalyje nominuotas geriausiu personažo be žodžių atlikėju už Juozo Hananos vaidmenį G. Grekovo „Hanana, kelkis ir eik“. 2012 metais teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ už Juozo Hananos vaidmenį pripažintas geriausiu antrojo plano aktoriumi.
