Laimutis Genys
Už Kauno kultūrą atsakingi valdininkai ir politikai nesuvaldo situacijos municipaliniuose teatruose.
Du Kauno savivaldybės valdomus profesionalius teatrus ištiko krizė. Kauno mažajam teatrui biurokratiniais metodais vadovaujantis direktorius Audrius Baniūnas iš darbo atleido meno vadovą, žinomą Lietuvos teatro ir kino režisierių Vytautą Balsį, o keturis dešimtmečius gyvuojantį Pantomimos ir plastikos teatrą miesto valdžia ketina iš viso uždaryti.
Nugaroje pajuto peilį
 |
Mažojo teatro meno vadovas V.Balsys gavo registruotą laišką, kuriame jam pranešta, kad jis už pravaikštas atleistas iš teatro meno vadovo pareigų.
„Tai buvo man lyg peilio dūris į nugarą. Mažąjį teatrą mes kūrėme daugelį metų. Vienas iš mūsų – A.Baniūnas buvo paskirtas teatro direktoriumi. Negalėjau įsivaizduoti, kad buvęs bendražygis, vaidinęs daugelyje mano statytų spektaklių, pasinaudodamas valdžia taip bjauriai su manimi susidoros“, – sunkiai slėpdamas susijaudinimą kalbėjo V.Balsys.
Režisierius teigė, kad požymių, jog direktorius rezga nešvarius planus, buvo ir anksčiau. V.Balsys pateikė 2008 metų kūrybinį planą, kad jis būtų pateiktas tvirtinti Kultūros projektų komisijai.
Tačiau paaiškėjo, kad komisijai planą turėjęs perduoti teatro direktorius to nepadarė. „Man buvo sunku suprasti šį jo poelgį. Aišku tik tai, kad negavusi šio plano, komisija jo nesvarstytų ir finansavimo naujiems spektakliams aš negaučiau. Tai buvo rimtas signalas, kad buvęs mano bendražygis nori su manimi susidoroti“, – sakė V.Balsys.
Atleido už pravaikštas
Paklaustas, dėl kokių priežasčių A.Baniūnas atleido iš meno vadovo pareigų V.Balsį, šis atsakė, kad už pravaikštas.
„Jis nuo vasario 17 iki 27 dienos nebuvo darbe ir nepateikė jokio pateisinamo dokumento. Mes jo ieškojome, rašėme laiškus, bet jis neatsiliepė. Kiti žmonės turėjo atlikti jo darbus“, – sakė A.Baniūnas. Teatro vadovas pridūrė, kad V.Balsys netinkamai atliko meno vadovo pareigas, esą jis tik statė spektaklius, bet neformavo repertuaro. Direktoriaus nuomone, Mažajam teatrui iš viso nereikia meno vadovo.
„Iš V.Balsio neatimama galimybė teatre statyti spektaklius, bet dirbti meno vadovu jis netinka“, – sakė A.Baniūnas.
Teatrą valdo kaip kolūkį
V.Balsys aiškino, kad teatre nebuvo nustatyta normuota darbo diena, kaip valdiškose įstaigose, ten, kaip ir kiekviename kūrybiniame kolektyve, buvo dirbama pagal kūrybinę būtinybę, bet ne pagal darbo valandas.
„Mūsų teatrą, kurio vertę kūrėme daugelį metų, ištiko ta pati nelaimė, kaip ir daugelį Lietuvos teatrų, kuriuose administracinę valdžią paėmė aktoriai. Kai aktoriai tampa direktoriais, tai susidoroja su režisieriais ir meno vadovais. Baisėjausi, kai tai atsitiko su Jonu Jurašu, Jonu Vaitkumi, o dabar tai patyriau savo kailiu. Direktorius pasielgė kaip kolūkio pirmininkas. Galėjo mane bent kaip veislinį gaidį palikti“, – ironizavo V.Balsys.
Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas teigė žinojęs apie situaciją Mažajame teatre, tačiau pripažino, kad poveikio direktoriaus sprendimams negalįs daryti.
Už kultūrą atsakingas mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius pasipiktino teatro direktoriaus sprendimu atleisti V.Balsį.
„V.Balsys yra žinomas režisierius, todėl negalime leisti, kad dėl formalių dalykų tokie žmonės būtų metami į gatvę. Šiuos reikalus reikia spręsti ne biurokratiškai, o humaniškai. Imsiuos priemonių, kad ši nesąmonė būti ištaisyta“, – sakė S.Buškevičius.
Pantomima – ant prarajos
 |
Šią savaitę bus sprendžiamas vienintelio Lietuvoje Kauno pantomimos ir plastikos teatro likimas. Kultūros ir bendruomenių komitete šeštadienį planuojama apsispręsti, ar šį, keturis dešimtmečius gyvuojantį teatrą pertvarkyti, ar iš viso nušluoti nuo Kauno kultūrinio gyvenimo paviršiaus.
Teatro direktoriaus pavaduotojas Arūnas Katkauskas teigė, kad situacija teatre labai sudėtinga. Už miesto kultūros politiką atsakingos institucijos nenori finansuoti teatro pateiktų projektų. „Jie teigia, kad mūsų veikla netinkama ir niekam nereikalinga. Laukiame sprendimo. Gali būti, kad mus visai uždarys, o gal paliks galimybę dirbti pagal sutartis. Mes jau apėjome visas instancijas, dabar mūsų likimas – politikų rankose“, – sakė A.Katkauskas.
Praėjusios kadencijos politikai žadėjo mimus grąžinti į miesto centrą kai bus suremontuotos Kauno dramos teatro patalpos. Tačiau apie tai dabar niekas nekalba. Mimai guodėsi, kad jiems reikia mokėti net už „Girstučio“ scenos nuomą.
Trūksta pinigų kultūrai
Kultūros skyriaus vedėjas S. Šliažas sakė, kad šis teatras yra nuostolingas, todėl būtina iš esmės spręsti jo likimą. „Teatro situacija pablogėjo po to, kai jis neteko savo patalpų ir perėjo į „Girstutį“. Teatrą į dugną gramzdina ir etatinis aktorių mokėjimo principas, šiuo metu skolos siekia apie 100 tūkst. litų. Teatro nelanko žiūrovai. Kai pernai buvo paskelbta premjera, į ją beveik niekas neatėjo“, – kalbėjo S.Šliažas.
Politikams bus siūloma keletas teatro likimo variantų. Pagal vieną iš jų, teatras galėtų būti pertvarkytas atleidžiant aktorius, o paskui su jais sudarant kūrybines sutartis atskiriems projektams. Pagal kitą variantą bus siūloma panaikinti teatrą, o aktorius kviesti dirbti pagal sutartis į įvairius kultūros projektus.
„Labai trūksta lėšų kultūros projektams. Gavome paraiškų kultūros projektams, kurių vertė 4 mln. litų, tačiau galime skirti tik 2,5 mln. litų. Tenka ieškoti sprendimų“, – sakė S.Šliažas.
Teatro reikia kurtiesiems
Miesto tarybos narys, labdaros ir paramos fondo įkūrėjas Gintautas Labanauskas teigė, kad Pantomimos ir plastikos teatro panaikinimas būtų skaudi netektis kauniečiams, ypač turintiems klausos negalią.
„Mūsų fondas daug metų bendradarbiauja su šiuo teatru, daug kartų kviesdavome klausos negalią turinčius kauniečius į šio teatro spektaklius. Pantomima – vienintelė meno rūšis, prieinama kurtiesiems. Būtų labai gaila, kad miesto valdžia uždarytų vienintelį šio žanro profesionalų teatrą Lietuvoje“, – sakė G.Labanauskas.
